Šilutės Macikų pensiono gyventojai, turintys psichinę negalią, tikina, kad administracija juos išnaudoja kaip pigią darbo jėgą. Vos prieš savaitę visas kaimas matė, kaip neįgalieji dirbo pensiono direktoriaus sūnaus sklype.
Psichikos, proto negalią turintys žmonės, kuriems būtina priežiūra, bei negalintys gyventi namuose savarankiškai ligoniai pasakoja neįtikėtinas istorijas, apie kurias Šilutėje dešimtmečiais sklando gandai, rašo dienraštis L.T.
„Pensione yra tokių moterų darbuotojų, kurios ropščiasi į ligonių lovas, neva siūlo draugystę, kad šie užrašytų joms palikimą. Pats turėjau ketverius metus tokią draugę”, – aiškino psichinę negalią turintis pensiono gyventojas.
Neveiksniais pripažinti pensiono gyventojai neturi teisės disponuoti savo turtu, tokią teisę turi tik jų globėjai. Iš valstybės skirtos invalidumo pensijos 80 procentų pervedama pensionui už gydymą ir išlaikymą. Likusius 20 procentų tik su globėjo ar administracijos žinia gyventojas gali išleisti savo reikmėms.
„Mes esame priklausomi nuo jų. Atsisakius dirbti, pasigirsta grasinimas, kad negausi savo pensijos, nevažiuosi į ekskursiją. Spaudimo būdų jie atras visada, iš manęs net mano dviratį atėmė”, – pasakojo L.T. žurnalistus į pensioną pasikvietęs jo gyventojas Vytautas Medinis.
Dirba ir neįgalieji
Macikų pensionate šiuo metu gyvena 530 globotinių. 10 milijonų litų per metus iš biudžeto gaunančioje valstybinės globos įstaigoje dirba 258 aptarnaujančio personalo darbuotojai.
Pasirodo, jų neužtenka paprasčiausiems buities darbams atlikti, tam puikiai tinka neįgalieji. Pensiono direktorius Romualdas Jovaiša tikina, kad darbuotojai dirba slankiuoju grafiku, dalis jų atostogauja, tad realiai globos įstaigoje dirba pusantro šimto darbuotojų.
„Kiekvieną dieną einame dirbti į valgyklą, skutame bulves, plauname indus, atliekame kitus darbus. Mus turi gydyti, o ne vaikyti dirbti”, – pasakojo gyventojai.
Peiliai – ne grėsmė
Tuo tarpu pensiono socialinio darbo vadovė Jūratė Timinskienė L.T. aiškino, kad administracija nemato jokios grėsmės, jog virtuvėje su peiliais darbuojasi psichikos negalią turintys žmonės. „Skusti bulvių eina tik moterys, kurios to nori. Vyrų čia nebūna”, – sakė R.Timinskienė.
Socialinio darbo vadovė aiškino, kad jei pensiono gyventojo ligos istorijoje medikai pažymėjo, kad ligonis gali dirbti, tuomet jam taikoma aktyvinimo programa.
Tačiau gyventojai aiškina, kad darbo jie nesikratytų, jei turėtų galimybę užsidirbti.
„Dvejus metus dirbau skalbykloje, mokėjo nuo 3 iki 10 litų per mėnesį. Jei būtų mokama, dirbčiau bet kokį darbą”, – pasakojo V.Medinis.
Dirbo pas direktoriaus sūnų?
Tačiau tikru skandalu pakvipo po to, kai pasklido informacija apie tai, kad ligoniai verčiami dirbti pensiono direktoriaus sūnaus sklype, esančiame kitoje pusėje kelio nuo pensiono.
„Gal ir dirbo, nežinau. Bet jei atsilyginta už darbą, tai kas čia blogo?” – sakė R.Jovaiša.
„Praėjusią savaitę atėjo direktoriaus vairuotojas ir pasakė, kad reikia kelių žmonių sutvarkyti žemes prie direktoriaus sūnaus parduotuvės. Bijojome atsisakyti, už pusę dienos sumokėjo tik penkis litus”, – tikino trys pensiono gyventojai.
Dešimt metų pensione gyvenantis 47-erių Andrius P., Viktoras Stukanovas bei Vytautas Medinis tikino, kad pensiono gyventojai verčiami dirbti ne tik direktoriaus sūnaus valdose, bet ir kitų administracijos darbuotojų namuose.
Stipresni vyrai vežami krauti statybinių medžiagų, darbuojasi administracijos darbuotojų privačiuose garažuose.
Tiesa, administracijos darbuotojai tokias kalbas neigia.
Macikų pensiono ligonių pilietinės teisės prisimenamos tik prasidėjus rinkimams. Tuomet į pensiono kiemą vienas po kito suka politikų automobiliai. Gyventojai sako, kad svarbūs ir reikalingi jaučiasi tik tuomet, kai politikams prireikia jų balsų, kurių čia susidaro beveik aštuoni šimtai.