Kas vyksta teatro scenos užkulisiuose, kaip gimsta spektaklis, ką mąsto ir kaip dirba jo kūrėjai? „Kultūros uostas” pabandys atskleisti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro virtuvę, kurioje šiuo metu verda rusų klasikų Piotro Čaikovskio ir Aleksandro Puškino kūrinys „Eugenijus Oneginas”.
Operos premjera numatoma spalio 19 d. Iki to laiko kiekvieną penktadienį skaitykite reportažus iš „Eugenijaus Onegino” repeticijų salės, siuvyklos, dekoracijų dirbtuvės ir pokalbius su spektaklio kūrėjais.
Spektaklis – eksperimentas
Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės, „Eugenijus Oneginas” – visomis prasmėmis eksperimentinis teatro projektas.
Jį režisuoja operos žanre debiutuojantis aktorius bei režisierius, TV ir radijo laidų vedėjas, vienas iš „Keistuolių teatro” įkūrėjų Sigutis Jačėnas.
Kaip choreografė spektaklyje debiutuoja ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto solistė Inga Briazkalovaitė.
Dailininkas Arvydas Nekrošius pasiūlė spektakliui netradicinę scenografiją, kuri bus sukurta naudojant naujas technologijas.
Pagrindinius Tatjanos, Onegino, Olgos ir Lenskio vaidmenis spektaklyje kurs nauja Klaipėdos valstybinio teatro solistų karta – konkurso būdu atrinkti Klaipėdos, Vilniaus, Kauno bei Rygos aukštųjų muzikos mokyklų absolventai bei studentai.
Paskutinė atranka
Rugsėjo 15-ąją teatro repeticijų salėje buvo karšta – vyko paskutinė solistų atranka. Vaikinai ir merginos vienas paskui kitą dainavo per vasarą parengtas „Eugenijaus Onegino” veikėjų arijas.
Komisijai paskelbus pertraukėlę, pakalbinome keltą atrankos vertintojų.
Režisierius S. Jačėnas: „Man neramu. Jie jau moka tekstą! Ir žino su kokia emocija jį atlikti. Kam jiems režisierius? Dramos teatre tekstas įsimenamas nejučia. Čia – viskas atvirkščiai. Teks situaciją taisyti”, – juokavo režisierius.
Choro dirigentas K. Kšanas: „Labai įdomu stebėti, kokie žmonės renkasi į operos studiją. Smalsu, kaip jiems seksis. Įdomus ir pats faktas, kad į uostamiesčio sceną sugrįžta „Eugenijus Oneginas”. Būtent šios meilės istorijos pastatymas prieš 50 metų Klaipėdoje subūrė neprofesionalius muzikos atlikėjus į Liaudies operą, iš kurios vėliau išaugo šis teatras”.
Atrankos dalyviai nebuvo šnekūs. Klaipėdos universiteto Menų fakultete dainavimo specialybę studijuojantis Mindaugas Rojus pasidžiaugė, kad teatras suteikia galimybę dar studijuojant startuoti profesionalaus taetro scenoje. Vaikinas jau debiutavo studentų spektaklyje „Sevilijos kirpėjas”, o dabar siekia aukštesnio laiptelio savo pasirinktame kelyje.
Jaunas solistas Žorž Siksna iš Rygos, pajuokavo užkibęs už Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigento I. Lapinio kabliuko. „Iki šiol dainavau tik lengvo žanro kūrinius. Manau, pats laikas save išbandyti rimtame vaidmenyje”, – svarstė Ž. Siksna.
Raimonda Janutėnaitė atvyko į uostamiestį iš Vilniaus, kur baigė Lietuvos muzikos akademiją. „Esu laisvai samdoma solistė. Man nesvarbu, kur dainuoti, svarbu, kad būtų geras kolektyvas”, – sakė prendentė dainuoti Olgos vaidmenį.
Per atranką buvo surastos 3 Tatjanos, 2 Olgos, 2 Oneginai, 2 Lenskiai, 2 Greminai, 1 motina, Larina ir niania. Spektaklį vaidins dvi aktorių sudėtys.
Po savaitės
„Eugenijaus Onegino” repeticijų salės duris pravėrėme vakar. Solistai įsijautę dainavo, ieškodami pozicijos, kaip meiliau sustoti.
Režisierius S. Jačėnas daug neklausinėjamas turėjo ką pasakyti: „Dar nerepetavau su orkestru ir choru, o su solistais per šią savaitę užkabinome apie 75 procentus spektaklio, net finalą. Puiki komanda. Per šią savaitę vieni kitus tiek pažinome, lyg būtume jau seniausiai bendravę. Analizavome Puškino romaną eilėmis, kalbėjome apie operos muziką.
Jaunuoliai tikriausiai jaučiasi kaip dinozaurai. Šiais laikais nėra tokios meilės tarp žmonių, kokią aprašo Puškinas savo kūrinyje. Tačiau yra žiūrovo ilgesys matyti teatre tai, ko nėra gyvenime, ką nors gražaus ir didingo.
Bandome iš naujo atrasti žodžius, kuriuos jie jau moka (juokiasi) ir motyvuoti jų siekius. O siekiai jų dideli. Visi dainuoja apie meilę, išsipildžiusią, ne taip išsipildžiusią, paklydusią, prarastą. Kokia kita prasmė gyventi, jei ne mylėti?
Laikas šios senos problemos neištrynė, o dar labiau paaštrino. Šiandien mūsų, žmonių, dar daugiau ir mūsų vienišumas dar didesnis. Aplinkui tiek daug mylinčių žmonių, o kur didelė meilė???
Džiaugiuosi, kad jaunimas dirba kūrybingai. Priėmę mano pasiūlymus, jie siūlo savo variantus. Mano tikslas – kad režisierius šiame spektaklyje ištirptų”.
Režisieriaus žodžius patvirti ir dvi Tatjanos vaidmenį kuriančios solistės Živilė Lamauskienė bei Eglė Chisiu: „Visi geranoriškai nusiteikę, jokios trinties, konkurencijos nesijaučia. Kai nėra daug laiko – nėra kada maivytis, dirbame labai rimtai. Kol kas, kol repetuojame fragmentus iš skirtingų spektaklio vietų, sunkiausia pajusti vientisą vaidmens liniją. Ir kontaktas su partneriais scenoje atsiranda ne taip greitai kaip užkulisiuose”, – juokėsi pašnekovės.
„Eugenijaus Onegino” dirigentas I. Lapinis (Ilmars Lapinš) įsitikinęs, jog „Eugenijus Oneginas” bus pats geriausias spektaklis. Dirigentas papasakojo, jog neseniai Maskvoje stebėjo „Eugenijaus Onegino” premjerą Didžiajame teatre.
„Labiau šventvagiško spektaklio nesu matęs. Košmaras! Labai džiaugiuosi turėdamas galimybę šį klasikinį kūrinį realizuoti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje, taip, kaip aš įsivaizduoju, kaip atsaką Didžiajam teatrui, nors niekas manęs neklausia.
Aš esu B. Chaikino mokinys ir noriu šiame spektaklyje pratęsti jo pastatymo tradiciją, kad tiek P. Čaikovskio muzika, tiek A. Puškino eilės sujaudintų žiūrovus”, – kalbėjo „Eugenijaus Onegino” dirigentas I. Lapinis.