Nidoje praeitą savaitgalį pasibaigė XII tarptautinis ekpsresionistinės tapybos pleneras „Nidos ekspresija”.
25 menininkus iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Vokietijos, Lenkijos ir Indijos nidiškiai matė klajojančius pajūriais ir pamariais, žarstančius auksinį kopų smėlį ir susimąsčiusius Nidos kapinaitėse, kepančius žuvį ir šokančius jachtklube. O mes, atvykę į plenero pabaigą, skirtingų viešbučių kambariuose išvydome jų įspūdžius, įsispaudusius paveiksluose.
„Saulius Kruopis neleido mums dykinėti. Vis ragino: „Eikite kurti”. Užtat mes jį praminėme komisaru”, – juokiasi kaunietis tapytojas Alvydas Bulaka iš plenero organizatoriaus.
„Menininkui būti Nidoje ir nekurti – tai infarktas! – aiškina S. Kruopis. – Man pačiam brangiausias čia yra laikas. Nidoje būnu tik vieną kartą per metus ir tą buvimą turiu padalinti savo kūrybai, plenero administravimui ir žmonėms, kuriuos čia sukviečiu. Todėl keldavausi 4 val. ryto”, – pasakojo „Nidos ekspresijos” iniciatorius, rodydamas savo drobes, kuriose įamžino Nidos kapinaites.
Dailininkų ekspresionistų plenerą stebėjusi menotyrininkė Nijolė Tumėnienė pastebėjo, jog „Nidos ekspresija” skiriasi nuo kitų šalyje rengiamų plenerų tuo, jog yra Nidos dailininkų ekspresionistų kolonijos tradicijos tąsa ir visą laiką turi vieną didelę temą bei mažesnę potemę kasmet.
„Šiemet pleneras skirtas dailininkų ekspresionistų grupės „Brucke” (1905-1913 m.) manifesto šimtmečiui ir dailininko Arūno Vaitkūno atminimui, o jo tema – „Istorija ir dabartis”, – sakė N. Tumėnienė.
Menotyrininkė prisipažino, jog jai taip pat labai įdomu stebėti, kaip bendrauja skirtingų šalių, kultūrų dailininkai ir kaip jų kūrybą veikia Nida.
Svajonių kraštas
Egzotiškiausia plenero viešnia Babita Das iš Indijos neslėpė susižavėjimo tiek plenere sutiktais žmonėmis, tiek pačia Nida.
„Žmonės nuostabūs, grupė – fantastiška, tikri menininkai! Atvažiavus iš triukšmingos Indijos čia labiausiai stebina tyla ir žmonių uždarumas, ir gamtos grožis, žinoma, taip pat.
Aš esu abstrakcionistė, tačiau gamta čia tokia nuostabi, kad net pabandžiau įamžinti ją realistinėje drobėje. Man pačiai tai buvo atradimas. O abstrakčiuose paveiksluose, maišydama šiltas ir šaltas spalvas, tarsi susiejau pietus ir šiaurę – savo gimtąjį kraštą Kalkutą ir svajonių kraštą Nidą”, – sakė menininkė.
Gamta nuramino
Nidos gamtos prieglobstyje nusiraminimą ir paguodą surado pernai savo vyro netekusi dailininkė Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė su sūnumi Tomu.
„Iš pradžių labai liūdna buvo, nes 1997 m. šiame plenere dalyvavome kartu su vyru Arūnu Vaitkūnu, o dabar tenka rengti jo atminimui skirtą parodą. Tačiau čia yra tokios magiškos, raminančios vietos, kurios nuteikia meditacijai ir kūrybai. Kaip senovinis, XIX a. pab. – XX a. pr. dailininkas išėjau į gamtą, tapiau ką matau ir nuostabiai pasijutau. Kaip tikra tapytoja, o ne kokių nors projektų vykdytoja”, – sakė ponia Aušra.
Plenero „Nidos ekspresija” organizatorius
S. Kruopis spėjo ir pats tapyti
Kūryba iš oro…
Kaunietis dailininkas Antanas Obcarskas ir lenkas Antonis Vrublevskis vidurdienį dar miegojo po audringo „Žečpospolitos” (lietuvių-lenkų draugystės) vakaro, kuris jiems baigėsi 6 val. ryto. Prižadinti Antanai buvo linksmai nusiteikę ir šnekūs.
„Šiemet baisiai dirbau. Nebuvau nei prie jūros, nei kopose, nei pas mergas. Tik pietauti su visais išlįsdavau iš savo biliardinės (biliardinės patalpose dailininkas tapė. – Aut. past.)”, – pasakojo A. Obcarskas, rodydamas ant sienų iškabintas ryškiaspalves drobes.
„Visi eina prie jūros. Ko? Kas ta jūra? Linija ir horizonto linija. Man egzistencinės mintys ateina iš dangaus, iš oro. Mąstau apie savo gyvenimą su pasauliu – su dangum ir žeme, ir tapau. O plenero tema – istorija ir dabartis – man liūdna. Šitą kopą aš pirmą kartą pamačiau prieš 40 metų. Dabar jos likę tik koks trečdalis, kaip ir mano plaukų. Tokia tad istorija”, – sakė menininkas.
Antano dirbtuvėje griaudėjo amerikietiška muzika, viename kampe buvo krūvelė cigarečių pakelių, aplink molbertą kauburėliai išnaudotų dažų tūbelių ir skudurų, pažirę teptukai. Antanas paskaičiavo per plenerą išnaudojęs dažų maždaug už 800 Lt.
„Man Nida – tai oras, o ne kokie tapybiški vaizdeliai”, – sako A. Obcarskas
…ir iš smėlio
Obcarsko bendravardis iš Lenkijos Antonis Vrublevskis sau dažus susirado kopose. Jo paveikslai nutapyti su skirtingų atspalvių smėliu.
„Toks mano stilius. Ką randu – iš to kuriu paveikslą. Dirbu ir tradicinėmis akvarelės, aliejinės tapybos technikomis, tačiau pagrindiniai mano darbai sukurti iš natūralių medžiagų. Mano credo – minimumas galimybių, maksimumas išraiškos”, – sakė menininkas, savo darbuose įamžinęs kadaise Kuršių nerijoje smėlio užpustytų kaimų tragediją.
Pozavo moterys ir žuvys
Kaunietis tapytojas Eimutis Markūnas vienas iš nedaugelio menininkų, kuriam pavyko Nidoje nutapyti nuogas moteris.
„Vaikščiojau po pliažą. Nors buvo šalta, tačiau pamačiau keletą drąsių moteriškių, kurios maudėsi. Mane pamačiusios jos puolė rengtis. Paprašiau, kad dar keletą minučių papozuotų. Iš viso to gimė kompozicija, kurioje, aišku, moteris palikau nuogas. O štai mano pozuotojos žuvelės. Jas radau prie jūros. Toks lengvas, švelnus mano ekspresionizmas”, – papasakojo savo darbų atsiradimo istorijas Eimutis.
„Galėčiau pavirsti paukščiu…”
Iš Rygos į plenerą atvykusią Iloną Gansovską sutikome tapančią prie marių.
Neseniai į Latviją iš Maskvos gyventi persikėlusi dailininkė sakė mieliau pasiliktų Nidoje, tačiau kaimyninę šalį pasirinko dėl rusiškos aplinkos. „Čia, Nidoje, aš nuo visko atsijungiu, galiu viską pamiršti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Apskritai man labai patinka Baltijos jūra, tačiau Latvijoje ji kitokia, audringa, o čia – rami, atvira. Dar man labai patinka gyvūnai, ypač paukščiai. Man atrodo, jei žmogus norėtų tapti paukščiu – tai Nida būtų ta vieta, kur tai padaryti būtų lengviausia”, – svarstė dailininkė, nutapiusi savo drobėse kirus, žuvis.
Nori išleisti albumą
Šnektelėję su I. Gansovska drauge su S. Kruopiu išskubėjome į susitikimą su Neringos meru Vigantu Giedraičiu.
Nidos dailininkų ekspresionistų grupės „Brucke” kūrybos tradicijos tąsą ir per 12 metų sukauptą didžiulę plenero „Nidos ekspresija” darbų kolekciją Saulius Kruopis nori įprasminti reprezentaciniu dailės albumu.
Jau parengtą spaudai 320 puslapių leidinį sudaro 15 skyrių, atspindinčių 15 Nidos simbolių dailėje: jūrą ir marias, kopas, žvejų laivelius, kapinaites, bažnyčią, nuogas moteris ir kt.
Deja, albumo išleidimas dėl lėšų stygiaus stringa jau trečius metus. Lėšų jam jau yra skyrusi Kultūros ministerija, dabar menininkai prašo paramos iš Neringos savivaldybės.