Pareigūnai tikisi prisiteisti per trejus metus dėl nedidintos minimalios algos prarastus pinigus
Vis daugiau Kauno ir kitų rajonų pareigūnų kreipiasi į teismus prašydami priteisti neišmokėto atlyginimo dalį, kurios jie neteko užmokestį skaičiuojant nuo 430 litų, o ne nuo 600 litų minimalios algos.
Kol kas visos bylos stabdomos ir laukiama Konstitucinio Teismo sprendimo. Kartą teisėsaugininkams jau pavyko įrodyti, kad jų atlyginimai buvo sumažinti pažeidžiant pagrindinį šalies įstatymą.
Skundai skaičiuojami tūkstančiais
Pastarosiomis savaitėmis į teismus plaukia policijos pareigūnų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų ir kitų valstybės tarnautojų skundai, kuriuose jie prašo priteisti per trejus metus neišmokėto atlyginimo dalį.
Nors nuo šių metų liepos 1-osios minimali mėnesinė alga (MMA) šalyje padidėjo iki 600 litų, minimalus darbo užmokestis statutiniams pareigūnams išliko 430 litų – toks dydis nekinta nuo 2003 metų.
Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos duomenimis, teismams jau įteikta per tūkstantį skundų, ir jų kasdien daugėja. Teismų slenksčius mina ir ugniagesiai gelbėtojai.
Algimantas Grušauskas, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos juristas, teigė, kad apskrities policijos ir priešgaisrinės apsaugos tarnybų darbuotojai taip pat masiškai neša skundus į teismus.
„Pareigūnai siekia prisiteisti skirtumą, kuris susidarė per trejus metus, kai minimali alga privačiame šalies sektoriuje dirbantiems piliečiams didėjo iki 600 litų, o valstybės tarnautojams, tarp jų ir statutiniams pareigūnams, liko 430 litų. Kol kas bylos nėra nagrinėjamos ir sprendimai neskelbiami, nes laukiama Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar nebuvo pažeistos valstybės tarnautojų konstitucinės teisės jiems nekeliant minimalios mėnesinės algos, kai kitai daliai piliečių ji buvo keliama”, – akcentavo juristas.
Minimali alga didėjo ne visiems
Dėl šio klausimo į Konstitucinį Teismą liepos mėnesį kreipėsi grupė Seimo narių, tarp kurių prašymą pasirašė ir Raimondas Šukys, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru.
Parlamentarai prašo išaiškinti, ar Darbo kodekso vieno straipsnio dalis ir Vyriausybės nutarimai, kuriais buvo patvirtinti skirtingi minimalūs valandiniai atlygiai ir skirtingos minimalios mėnesinės algos atskirų grupių darbuotojams, atitinka Konstituciją.
Vyriausybė, remdamasi Darbo kodeksu, kelerius metus nustatinėjo skirtingus minimalius valandinius atlygius ir skirtingas minimalias mėnesines algas atskirų kategorijų darbuotojams.
Nuo šių metų liepos 1 dienos buvo patvirtintas minimalus valandinis atlygis – 3,65 lito ir minimali mėnesinė alga – 600 litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. O valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams paliktas minimalus valandinis atlygis – 2,62 lito ir minimali mėnesinė alga – 430 litų.
„Toks teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, yra ydingas, nes diskriminuoja vienus darbuotojus kitų atžvilgiu, todėl išeitų, kad ne visi asmenys lygūs prieš įstatymą. Tokiu būdu kyla pagrįstų abejonių, kad teisės aktai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui”, – savo prašyme rašė Seimo nariai.
Įžvelgia daugiau spragų
Konstitucinis teismas jau kartą buvo paskelbęs, kad policininkams ir kitiems valstybės tarnautojams negali būti mokama už atliktą darbą mažiau, negu priklauso. 2002-2004 metais pareigūnų atlyginimams buvo taikomas indeksavimo koeficientas ir išmokamas mažesnis darbo užmokestis, nei priklauso už atliktą darbą.
Tokias taisykles 2002 metais patvirtino Vyriausybė, nes valstybės ar savivaldybės institucijoms nepakako paskirtų lėšų darbo užmokesčiui mokėti. Tačiau Konstitucinis Teismas paskelbė, kad indeksavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai. Po tokio sprendimo teisėsaugininkai masiškai kreipėsi į teismus prašydami priteisti nepagrįstai sumažintą atlyginimą.
A.Grušauskas tikisi, kad Konstitucinis Teismas ir vėl priims pareigūnams bei kitiems valstybės tarnautojams palankų sprendimą.
„Jeigu bus pripažinta, kad tokia minimalios algos diferencijavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, pareigūnai galės prisiteisti neišmokėtą atlyginimo dalį už trejus metus. Todėl mes raginame pareigūnus kuo greičiau kreiptis į teismą, nes trejų metų terminas bus skaičiuojamas nuo skundo padavimo dienos”, – aiškino juristas.
Profsąjungos atstovai ketina į dienos šviesą iškelti dar kelis, anot jų, ydingus pareigūnų atlyginimų skaičiavimo principus. Iki šiol teisėsaugininkai už darbą naktimis, švenčių dienomis, savaitgaliais gauna priemoką prie atlyginimo, kurios dydis pagal statutą yra ribojamas ir negali būti didesnis kaip 70 proc. algos.
„Darbas naktimis ar viršvalandžiai turėtų būti atlyginami pagal Darbo kodeksą, kuris nenumato riboto uždarbio dydžio. Tai yra atlyginimo dalis, o ne priemoka”, – įsitikinęs A.Grušauskas.
Valstybė sutaupo
Profsąjungos atstovams padedant rengti dokumentus teismui, pastebėtas ir dar vienas labai keistas atlyginimo skaičiavimo aspektas.
Paaiškėjo, kad apskaičiuojant pareiginį atlyginimą ir dauginant koeficientą iš minimalios algos (430 litų) galutinė suma yra apvalinama tiek, kad paskutinis skaičius būtų 5 arba 0. Taigi atlyginimas, kuris, sakykim, siekia 1182,5 lito yra suapvalinamas iki 1180 litų.
„Jeigu vidutiniškai tokiu būdu atlyginimai yra sumažinami 2 litais, tai per metus valstybė, nuskriausdama 14 tūkstančių policijos pareigūnų ir 10 tūkstančių ugniagesių, sutaupo šimtus tūkstančių”, – atkreipė dėmesį Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Algimantas Laukaitis.
Profesinės sąjungos atstovai neatmetė galimybės, kad ateityje taip pat bus kreipiamasi į teismus siekiant pakeisti tokią atlyginimų skaičiavimo tvarką.
Policijos departamento Finansų valdybos Finansų ir ekonomikos skyriaus viršininko pavaduotoja Regina Sprindienė „Kauno dienai” teigė, kad teisėsaugininkų pareiginiai atlyginimai apvalinami remiantis Valstybės tarnybos įstatymu, pagal nustatytas apvalinimo taisykles.
„Atlyginimai apvalinami ne tik policijos pareigūnams bei ugniagesiams, bet ir kitiems valstybės tarnautojams. Priedai prie atlyginimų už ištarnautus metus, kvalifikacinę klasę nėra apvalinami, mokama visa alga su centais. Tokia tvarka galioja jau nuo 2002-ųjų”, – aiškino R.Sprindienė.