Žmogaus pasąmonė šneka atvirkštine kalba

Praėjusiojo amžiaus paskutiniuosius dešimtmečius dvasininkai iš sakyklų skelbė, kad rokenrolo muzikos įrašuose slypi nuodėmingos atvirkštinės žinutės, kurias ten mistiškai patalpino okultinės jėgos.

Istorija prasidėjo 1970-aisiais, kai legendiniai „bitlai” pirmieji pabandė eksperimentuoti su garso įrašymo technika, vadinama atvirkštiniu maskavimu, nuo tada žmonės suskubo leisti įrašus ne į priekį, o atvirkščiai.

Pamokslai perėjo į Amerikos teismus, kai roko grupė „Judas Priest” buvo apkaltinta, kad klausę jų albumo „Stained Class” nusižudė paaugliai broliai. Pasak berniukų tėvų, albume buvo įrašytos atvirkštinės pasąmonę veikiančios žinutės, kurios paskatino nusižudyti.

„Judas Priest” atstovai įtikino teismą, kad paslėptų žinučių tyčia tikrai neįrašė, tačiau net teisėjas pripažino, kad slapti pranešimai tikrai egzistavo.

Kilo klausimas, kokia tikroji paslaptingujų žinučių prigimtis.

Kalba šėtonas

Penkiasdešimtmetis australas Deividas Džonas Outsas yra atvirkštinės kalbos technologijų fanatikas. Jis dar 1984-aisiais pirmasis pradėjo rinkti tokios kalbos pavyzdžius. Šis žmogus sėkmingai tyrinėja ir vysto šią sritį iki šiol.

Vyras pasakoja, kad viskas prasidėjo 1984-aisiais, kai jis vadovavo laikinai gatvės vaikų prieglaudai Pietų Australijoje. Kartą keli išsigandę paaugliai atbėgo į jo kabinetą ir pasakė, kad, paleidę įrašą atvirkščiai, jie girdėjo šėtono balsą.

Iš pradžių vyras buvo skeptiškai nusiteikęs, tačiau smalsumas nugalėjo. Jis visuomet domėjosi elektronika ir audioįranga. Tą dieną jis pradėjo klausyti savo įrašų, nesitikėdamas išgirsti nieko daugiau, tik beprasmius garsus.

Tačiau jam teko labai nustebti. Jau pirmame įraše jis išgirdo aiškius, gramatiškai taisyklingus sakinius. Pirma mintis buvo, kad garso takelis veikiausiai perdirbtas, tačiau vėlesni testai parodė, kad nebuvo jokios manipuliacijos. Vyrui dar kilo mintis, kad jo vaizduotė gali būti pernelyg laki, todėl jis davė perklausyti įrašus ir savo draugams. Dauguma jų taip pat girdėjo žinutes.

Skamba atvirkščiai

Per kelias savaites D.D.Outsas išklausė didžiąją savo muzikinės kolekcijos dalį ir paslėptų žinučių aptiko beveik pusėje įrašų. Žinutės nebūtinai skelbė piktą tekstą, kaip tai tvirtino dvasininkai. Jose pasitaikydavo meilės, politikos ir kitų bendrų temų.

Naujas pomėgis gerokai pasistūmėjo, kai mokslininkas netikėtai atrado, kad žinutės slepiasi ne tik muzikoje, bet ir paprastoje žmonių kalboje. Vienas pirmųjų pavyzdžių buvo garsiojo Neilo Armstrongo, pirmojo žmogaus, žengusio Mėnulio paviršiumi, kalba. Jo kalbos pradžią „That‘s one small step for man,” (angl. Tai vienas mažas žingsnis žmogui) klausant atvirkščiai aiškiai girdimi žodžiai „Man will space walk” (angl. Žmogus keliaus kosmosu).

Dar vienas ankstyvas pavyzdys yra gyvai komentuojančio žmogaus kalba, kuris 1963-iaisiais apibūdino įvykius Dalase Teksaso valstijoje, kai buvo nušautas prezidentas Džonas F. Kenedis. Kalba skamba taip: „Parkland hospital, there has been a shooting, Parkland hospital has been advised to stand by for a severe gun shot wound.” (angl. Parklando ligoninei, įvyko susišaudymas, Parklando ligoninei patariama laukti sužeistojo su sunkia šautine žaizda), tačiau klausant atvirkščiai, aiškiai girdimi žodžiai „He’s shot bad, hold it! Try and look up” (angl. Jis sunkiai sužeistas, laikykitės! Nepasiduokit ir laukit).

Atrado naują sritį

Pamažu naujas pomėgis D.D.Outsui virto apsėdimu. Tyrėjas pradėjo įrašinėti vis dažniau ir vis daugiau žmonių balsų. Jo įrašyti pokalbiai pasirodė nepaprastai įdomūs ir atnešė naujų rezultatų. Dauguma žinučių buvo aiškios kaip ir paprastai klausomi dialogai, jos pasižymėjo gramatiškai taisyklingais sakiniais, kurių reikšmė dažnai buvo susijusi su tuo, kas buvo pasakyta tiesiogiai.

D.D.Outsas ilgas valandas praleido bibliotekose ir knygynuose, bet nerado nė vieno veikalo šia tema. Tada išaiškėjo, kad ši sfera buvo visiškai nauja.

1987-aisiais geras jo draugas Gregas Albrechtas paskatino patį parašyti knygą šia tema. Jie ėmė dirbti kartu.

Vyrai toliau rinko atvirkštines žinutes iš muzikinių ir žmogaus kalbos įrašų ir rado vis daugiau naujovių. Pasidarė visiškai aišku, kad žinutės buvo susijusios su tuo, kas buvo kalbama, jei tiesioginėje kalboje buvo meluojama, tai atvirkštinė kalba dažnai tą melą pakeičia tiesa. Taip pat, jei su tema susiję faktai buvo paliekami nuošaly, tai atvirkštinė kalba dažnai juos įtraukdavo. Dar buvo pastebėta, kad atsipalaidavusių žmonių dialoguose žinutės pasirodo kas 15-20 sekundžių, o tai kur kas dažniau nei viešose kalbose, maždaug kas 60-90 sekundžių. Tyrėjai suprato atradę kažką neįtikėtina, todėl reikėjo tai kaip nors pavadinti ir paaiškinti paprastais terminais.

Atvirkštinės kalbos teorija

Maždaug 1987-ųjų balandį trečią valandą ryto D.D.Outsui į galvą šovė naujas terminas – atvirkštinė kalba (angl. reverse speech). Taip kompiuterio ekrane atsirado pradžia to, kas vėliau buvo pavadinta „Atvirkštinės kalbos teorija ir kalbos papildymas”.

Trumpai tariant, teorija teigia, kad žodinė komunikacija susideda iš dviejų dalių – paprastos ir atvirkštinės. Kai žmogaus smegenys „dėlioja” kalbos garsus, jie sudedami taip, kad būtų galima bendrauti dviem žinutėmis vienu metu. Sąmoningai žmogus perduoda įprastą žinutę, o atvirkštinę perduoda pasąmonė. Teorija taip pat teigia, kad atvirkštinė kalba yra komunikacijos procesas. Žmogaus protas gali priimti ir suprasti slaptas žinutes. Tai patirtina, pavyzdžiui, kai atvirkštine kalba vyksta dialogai, užduodami klausimai ir gaunami atsakymai.

Teoriniai apmąstymai nesustojo vietoje, pradėta manyti, kad atvirkštinė kalba gali paaiškinti daugelį žmogiškosios intuicijos aspektų, kodėl kartais šnekėdami su kuo nors nujaučiame, kad juo galima arba negalima pasitikėti, ar jaučiame, kad žmogus kažką nutyli. Pasąmonėje mes gauname žinutes ir atpažįstame jausmus, kuriuos jos slepia. Paprastai tai vadinama intuicija.

Padeda teisėsaugai

Tais pačiais1987-aisiais buvo išleista abiejų autorių knyga „Atvirkštinė kalba – pasąmonės balsas” („Reverse speech, voice of inner mind”). Per kelias savaites po knygos išleidimo buvo padaryta begalė televizijos ir radijo interviu. G.Albrechtas užsiėmė kitais darbais, o D.D.Outsas tęsė tyrimus vienas. Daug metų jis skaitė paskaitas Amerikoje ir į Australiją grįžo tik 1999-aisiais, tuo tarpu Jungtinėse Valstijose jau dirbo keli apmokyti atvirkštinės kalbos analitikai.

Be kita ko, atvirkštinė kalba veikia kaip puikus melo detektorius. Ji gali įrodyti įtariamojo kaltę arba nekaltumą, gali išaiškinti dingusių įkalčių buvimo vietą ir nusikaltimo motyvus. Sertifikuotas atvirkštinės kalbos praktikantas Džekas Džonsonas iš Ešlando Oregono valstijoje su keliais įgaliotiniais naudoja atvirkštinės kalbos metodą savo tyrimuose. Kol kas rezultatai stebina. Vienoje byloje šiuo neįprastu metodu sužinota informacija netrukus buvo patvirtinta DNR tyrimais. Po tokių rezultatų atvirkštinės kalbos kursai buvo įtraukti į Oregono policijos apmokymų programą.

Siūlo sprendimus

Neįprastas metodas naudojamas ir terapijai, padedant žmonėms atsikratyti įvairių problemų. Kaip tik tuo pastaruoju metu ir užsiima D.D.Outsas. Jis pasakoja apie vieną bylą, kurioje klientė atėjo į seansą norėdama sužinoti, kas sukelia jos astmos priepuolius. Ji kalbėjo apie keistą pelėsių kvapą savo namuose. Klausant įrašą atvirkščiai, buvo rasta frazė „Under the floor, puss in my head” (angl. Po grindimis, katė mano galvoje). Frazės reikšmė nebuvo aiški, kol pacientės vyras, vedamas smalsumo, pažiūrėjo po grindų lentomis ir rado 45 cm storio pelėsį. Kai viskas buvo sutvarkyta, moters astma visiškai dingo. Naudojant tradicinę terapiją, priežastis galėjo būti niekada neatrasta, nes sąmoningai ji nebuvo žinoma.

Kitu atveju moteris kalbėjo apie depresiją, o atvirkštinė žinutė buvo „Need more sunlight” (angl. Reikia daugiau saulės šviesos). Po seanso moteris nukabino užuolaidas, nugenėjo priešais langą augusius medžius ir per kelias savaites jos gyvenimas nušvito naujomis spalvomis. Atvirkštinė kalba atskleidė pasąmonės informaciją, kuri pasiūlė problemos sprendimą.

Pasak tyrimų, pasąmonė slepia begalę informacijos. Ji žino viską apie mus, ko mums reikia, ko mes norime, taip pat randa mūsų problemų sprendimus, kurių įprastomis terapijomis tenka ieškoti mėnesius ar metus. Ir tai tik kelios iš tūkstančio bylų, kurias sprendžia mokslininkas. Per savo terapeuto ir hipnoterapeuto praktiką jis matė daugybę paslapčių, kurias atskleidžia atvirkštinė kalba.

Metaforų pertvarkymas

Pastaraisiais metais mokslininkas pažengė dar toliau sukurdamas technologiją, kuri efektyviai pakeičia žmogaus elgesį. Stebėtinai didelė pašnekovų dalis pasirodė šneką metaforų kalba, naudoja tokias frazes kaip „The wolf has fallen in the lake” (angl. Vilkas įkrito į ežerą) arba „My goddess has a spear in her heart” (angl. Mano deivė su ietim širdyje). Iš pradžių šių frazių reikšmė buvo paslaptis, bet po metų tyrimų pradėta pastebėti metaforų tendencija. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą, kai kas nors vartoja žodį „vilkas”, tiesioginėje kalboje paprastai kalbama apie motyvaciją ar troškimus žengti į priekį. Žodis „deivė” pasirodo, kai kalbama apie viltis ar ateitį, žodis „ežeras” reiškia emocijų sritį.

Per ilgą laiką iš daugelio žmonių buvo išgirstama vis daugiau universalių frazių. Mokslininkas pradėjo pildyti atvirkštinės kalbos metaforų žodyną, kuriame dabar yra daugiau nei 2 tūkstančiai frazių. Dar didesnis atradimas buvo tai, kad universalios metaforos atspindėjo ar net sukėlė tam tikrus žmogaus elgesio aspektus. Buvo iškelta dar viena teorija, kad kažkur giliai žmogaus psichikoje mintys konstruojamos paveikslėliais ar metaforomis. Pradėta mąstyti, ar įmanoma pakeisti metaforas, taigi kartu ir elgesį. Taip atsirado visiškai nauja terapijos technika, pavadinta metaforų pertvarkymu.

Pirmiausiai atliekamas atvirkštinės kalbos seansas ir išsiaiškinama, kokias metaforas pacientas naudoja. Tolimesniame seanse žmogaus paklausiama, ką būtų galima pakeisti, kad pasiektų norimų pokyčių. Kaip bebūtų keista, atvirkštinės kalbos įrašai tiksliai pasako, ką reikia daryti. Pavyzdžiui, žmogus, kurio vilkas įkrito į ežerą, gali atsakyti taip: „Give wolf a stick and pull him out” (angl. Duok vilkui lazdą ir ištrauk jį). Tada kliento paprašoma įsivaizduoti vilką ežere. Sekant įrašo instrukcijas, paprašoma jį iš ten ištraukti. Per kelias dienas po seanso klientai pajunta palengvėjimą ir geresnę nuotaiką. Po 2-3 savaičių prasideda tikri pokyčiai.

22 tyrinėjimų metai

Mokslininkas D.D.Outsas kol kas sustojo maždaug šioje vietoje. Jo karjera – išties stulbinantys 22 tyrinėjimų metai. Žmogus, atradęs visiškai nepažįstamą sritį, iškėlė naujas teorijas, sukūrė terapijos ir apmokymų programas, visiškai neturėdamas kuo remtis. Jis išleido keletą knygų, tarp jų „Beyond backward masking” (angl. Už atvirkštinio maskavimo), „Voices from the unconsciuos” (angl. Balsai iš pasąmonės) ir „It‘s only a metaphor” (angl. Tai tik metafora).

Jis skaitė paskaitas visame pasaulyje ir mokė šimtus studentų. Mokslininkas taip pat pristatė savo atradimus tūkstančiams radijo laidų, tarp jų ir savo laidoje „The David John Oates reverse speech show” (angl. Deivido Džono Outso atvirkštinės kalbos šou), kuri sėkmingai gyvavo trejus metus. Jis populiarino savo atradimus žymiausiose televizijos laidose ir garsiausiuose leidiniuose. Sakoma, kad už savo nuopelnus teisei ir psichologijai jis nusipelnė garbingosios Nobelio premijos. Atvirkštinės kalbos pavyzdžių galima paklausyti tinklalapyje www.reversespeech.com.