Optimizmas padeda išvengti širdies ir kai kurių kitų ligų. Tokį patvirtinimą gavo grupė JAV mokslininkų iš Džonso Hopkinso universiteto, kur yra įsteigtas Sveiko gyvenimo būdo propagavimo centras.
Medikai, vadovaujami Dianos Beker, tęsė savo tyrimus net 12 metų. Jie ištyrė 586 žmones nuo 30 iki 59 metų, nesirgusius širdies ligomis, tačiau turėjusius tokią priklausomybę pagal genetinį paveldimumą (tokiomis ligomis sirgo jų broliai, seserys, tėvai).
Buvo nustatyta, kad žmonės, teigiamai žiūrį į gyvenimą, net du kartus rečiau suserga širdies ligomis nei pesimistai.
„Gali būti, kad optimistų organizme gaminasi kur kas mažiau streso hormonų” – mano Diana Beker.
Paaiškėjo, kad optimistų sveikatai mažiau kenkia net rūkymas.
Liga – neteisingos galvosenos rezultatas
Žmogaus gyvenimą pirmiausiai trumpina graužatis, liūdesys, silpnavališkumas, pagieža, pavydas, baimė. Tai labai seniai mokslininkų įrodyta tiesa.
XVIII a. mokslininkas Aleksandras fon Humboltas, poeto Gėtės bičiulis, pastebėdamas, kad ilgainiui žmonės darosi vis supratingesni, įžvalgesni, išsakė optimistinę viltį: ateisiąs toks laikas, kai į ligas bus žiūrima kaip į neteisingos galvosenos rezultatą.
Todėl sirgti būsią tiesiog gėda. Jam pritarė ir Gėtė: „Mumyse veši tai, ką patys savyje maitiname. Toks amžinas gamtos dėsnis”.
Tyrimais įrodyta, jog ilgalaikis stresas, dvasinis nestabilumas žmogaus organizme sukelia biocheminius, fiziologinius pakitimus. Ši psichologinė priežastis – nervinė įtampa – smarkiai susilpnina organizmo atsparumą (50 – 70 proc.).
Tvirtinama, kad žmonės, kuriems viskas gerai klostosi, net rečiau persišaldo! Tai todėl, kad nuolatinės teigiamos emocijos sutvirtina juos.
Jau Romos imperijos kariai žinojo tiesą, kad nugalėtojai greičiau pasveiksta sužeisti nei nugalėtieji, nes greičiau gyja jų žaizdos! Štai kokia stipri žmogaus emocinių centrų sąveika!
Mūsų nuotaika daro didelį poveikį liaukoms, perduodančioms informaciją visoms organizmo ląstelėms.
Dėl įrodymo rizikavo gyvybe
Istorija mena garsius mokslininkus, karštai įrodinėjusius šią tiesą. Toks buvo Bavarijos moksų akademijos prezidentas Maksas fon Petenkoferis. Susiginčijęs su mokslininku Robertu Kochu, pats būdamas jau 73 metų, prarijo tiek choleros lazdelių, kad, pasak Kocho, „jų būtų užtekę visam kareivių pulkui”. Ir išgyveno!
Tik gaila, kad tas didvyriškas žmogus dar po devynerių metų labai pabūgo neišvengiamos baigties – senatvės – ir… nusišovė (matyt, optimizmas vis dėlto jį apleido). Štai kokia gali būti nestabili žmogaus psichika!
Jei tik įsileisi baimę, ji tave sužlugdys, kaip sužludė choleros nugalėtoją, pirmojo Europoje Higienos instituto įkūrėją Petenkoferį.
O kaip dažnai žmonės sukelia sau graužatį dėl smulkmenų! Liudviko XVI istoriografas, garsus tragedijų rašytojas Rasinas mirė tik todėl, kad kartą Karalius Saulė užmiršo jam linktelėti pasisveikindamas! Grįžęs namo, tragikas atsigulė į lovą ir tą pačią dieną mirė, nors buvo labai geros sveikatos ir turėjo tik 60 metų.
Kaip sukelti teigiamas emocijas?
Žmogus savo valios ir proto pastangomis gali kryptingai veikti organizme vykstančias „chemines reakcijas”.
Tai žinodamas, garsus medikas, Prūsijos karaliaus gydytojas klausė: „Jei galima susirgti nuo ligos įsivaizdavimo, tai kodėl tos vaizduotės nenukreipus kita linkme? Kodėl, norint pasveikti, neįsivaizdavus savęs sveiko?”
Tačiau negaluojantis žmogus dažnai abejoja: ar gali organizmas pasveikti, jei teigiamas emocijas tik imituosi?
Bet štai: visi esame girdėję, kad Amerikoje prekybos centrų savininkai įsakmiai reikalauja iš personalo aptarnauti klientus su šypsena.
O tarnautojai tvirtina, kad besišypsant ir jiems pagerėja nuotaika, nes tokios pat reakcijos jie dažniausiai sulaukia ir iš klientų. Net dirbę stovėdami visas darbo valandas, jie sakosi nepajuntą nuovargio.
Emocijų kūrimo teorija
Psichologas Džeimsas Langė sukūrė ištisą emocijų kūrimo teoriją. Jis rašo, kad žmogus tą emocijų poveikį visada gali išbandyti pats su savimi: „Nuleiskite rankas, pradėkite vilkti kojas, susitraukite į pečius ir greitai pajusite, kaip dingsta gera energija, genda nuotaika. Žmogaus psichika sukurta taip, kad mes ją galime veikti”.
Tą dažnai patvirtina aktoriai: atliekant gero žmogaus vaidmenį, psichika perima tuos ypatumus, tampi toks, ką vaidini. Psichika pakeičia charakterį.
Didysis filosofas Imanuelis Kantas, kaip teigia biografai, iš prigimties buvo labai ligotas, mažas, smulkaus sudėjimo žmogus. Tačiau į savo trūkumus ir silpnumą jis žiūrėjo taip, lyg šie jo neliestų! Juos tiesiog ignoruodavo. Visuomet elgėsi kaip sveikas žmogus.
Jis sakydavo: „Įsitempęs, susikaustęs žmogus turi imti judėti ir elgtis taip, tarytum būtų visiškai ramus, atsipalaidavęs, nes išorinis elgesys siejasi su vidine dvasios būsena. Idealus pavyzdys turi būti mėgdžiojamas, kol taps antrąja prigimtimi”.
Dvasinių jėgų persvarą prieš kūniškas negalias karštai propagavęs mokslininkas Prentis Malfordas vienas pirmųjų ištyrė psichinių ir fizinių jėgų sąveiką. Jis sakė: „Jeigu tavo kūnas serga, galvok ne apie ligą, o apie tai, kad visos tavo kūno ląstelės ir organai yra tavo dvasios ginklas.
Net ir priverstas gulėti patale, vidiniu žvilgsniu regėk save sveiką, linksmą ir aktyvų, būk kaip sėkmės lydimas sportininkas, užtikrintas savo pergale.
Taip pažadinsi savo vidines jėgas, ir jos padės kovoti su liga. Kas rytą atsibudęs galvok ir sakyk, kad šiandien jautiesi geriau nei vakar, kartok tai nuolat, kol įsitikinimas virs tikrove”.
Spaudoje buvo publikuota informacija, kad Indijos jogas, norėdamas mokslininkams įrodyti neišmatuojamas žmogaus galias, šešias valandas išbuvo ežero dugne be ekvalango, nekvėpuodamas.
Tai stebėję ir jo sveikatą tikrinę mokslininkai nenustatė jokių fizinių ar psichinių sutrikimų.
Neišmatuojama žmogaus valios jėga. Jis daug galėtų sau padėti, išmokęs ją valdyti!
Pastebėjau iš savo asmeninės praktikos, kad labai piktų auklėtinių motinos tikrai nepasižymi sveikata, o, svarbiausia, savo ligas perduoda ir savo vaikams – ypač dukroms. ir ne tik perduoda ligas, bet ir savo piktą gyvenimo būdą. Tokioms dukroms paauglystėje gali prasidėti nemigos. Nemigų priežastis ištyrus, paaiškės, kad jų priežastis – TRANSMITERIO (nervinių impulsų laidininko tarp neuronų ir jų galūnių – mediatorių) vadinamojo S E R A T O N I N O stygius, kuris ir reguliuoja mūsų nuotaikas. Jo stygius sukelia depresijas ir, tikriausiai, pykčio būsenas, net jo priepuolius. Iš naujausios teorijos jau žinoma, kad SERATONINO stygius sumažina suvokiamumą, tokiems mokytis yra sunkiau. Rašoma literatūroje, kad sutrinka net blaivus mastymas ir net galima sakyti, kad tai iššaukia nepakaltinamas būsenas. Kriminologai dabar stebi, kai seratonino stygius didina ir nusikalstamumą. Todėl su šio, taip vadinamo „Laimės hormono” stygiumi tokius asmenis nesunku suklaidinti, išvesti iš pusiausvyros, jiems greičiau viskas įgrįsta. Sportuojantiems po galutinio lytinio brendimo sustoja rezultatų augimas ir net galima stebėti jų nuosmūkį. ypatingai tai turi įtakos tokiose sporto šakose, kur be fizinių pastangų reikalingas ir mąstymas, suvokiamumas, galvojimas.