Gamtos sergėtojai ragina bent kelias dienas pamiršti lengvuosius automobilius ir keliauti į darbą pėsčiomis, dviračiu ar autobusu
Rytoj mūsų šalies ir Europos bei viso pasaulio miestuose prasidės akcija „Judrioji savaitė”. Gamtos sergėtojai siūlo jos metu nesinaudoti lengvaisiais automobiliais ir taip tausoti bei gerinti savo sveikatą ir gamtą. Šioje akcijoje dalyvaus 722 Europos ir pasaulio miestai.
Judriosios savaitės kulminacija – Diena be automobilio. Ji bus rugsėjo 22-ąją. Dieną be automobilio šiemet numato paskelbti 969 miestai.
Bent kaimyną pavežk
Sumanymas rengti Dieną be automobilio kilo 1998 metais Prancūzijoje. Jį greitai palaikė kitos Europos šalys, taip pat Europos Komisija. Netrukus vienos dienos akcija peraugo į visą savaitę trunkančią kampaniją. Judrioji savaitė vis labiau populiarėja, kasmet prie šios akcijos prisideda vis daugiau miestų.
Lietuvoje pirmoji prie akcijos „Mieste – be savo automobilio!” 2000-aisiais prisidėjo Vilniaus savivaldybė, po metų – ir Kauno. 2002 metais Dieną be automobilio surengė jau 6 šalies savivaldybės, pernai – 23. Šiemet Dieną be automobilio numato skelbti 21 savivaldybė, „Judriąją savaitę” – 12 savivaldybių.
Šiemet Judrioji savaitė skiriama klimato kaitos problemoms spręsti. O jų vis daugėja. Taip yra, pasak gamtosaugininkų, daugiausia dėl to, jog orą labai teršia automobiliai. Todėl žmonės, ypač miestiečiai, kviečiami bent per „Judriąją savaitę” palikti namie savo automobilius ir vaikščioti pėsčiomis, sėsti ant dviračio ar naudotis viešuoju transportu.
Tiems, kurie be automobilio vis dėlto nenori ar negali išsiversti, siūloma juo bent pavėžėti į darbą, mokyklą šeimos narius, kaimynus, bendradarbius. O rugsėjo 22-ąją – Dieną be automobilio – miestiečiai ypač raginami savo automobilius „pamiršti”.
Tikrins teršalus
Tų automobilininkų, kurie ir per Judriąją savaitę nesiryš palikti savo numylėtųjų mašinų, tyko pavojai: aplinkosaugininkai drauge su ekologine policija ir savivaldybių ekologais tikrins, ar automobiliai išmeta ne per daug teršalų.
Be to, gali tekti atlaikyti žaliųjų pašaipas ir smalsius pažįstamų žvilgsnius. Pavyzdžiui, Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė” planuoja akciją „Sveikiname valdininkus”. Tokiomis rizikingomis dienomis ir Aplinkos ministerijos darbuotojai stengiasi į darbą atkakti pėsčiomis, autobusu ar bent jau palieka savo automobilį ne prie darbovietės.
Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestuose ir daugelyje šalies rajonų vyks pėsčiųjų, dviratininkų, riedutininkų žygiai, ekskursijos, įvairios rungtys, konkursai, parodos, koncertai, bus renkami labiausiai dviratį mėgstantys sveikuoliai. Šiauliuose įvyks miestiečių apklausa apie keliavimo į darbą, mokyklą būdus. Be to, šiame dviračių gamintojų mieste bus konstruojami neįprasti – iš helio pripildytų balionų dviračiai bei tiesiami butaforiniai, iš tapetų, dviračių takai ten, kur, dviratininkų nuomone, jie turėtų būti, ženklinamos vietos dviračių stovams.
Vilniuje vyks akcijos „Į mokyklą ant dviračio”, „Vaikas keleivis – saugaus eismo dalyvis”, taip pat linksmybės viešajame transporte: estafetė „Pagauk zuikį”, autobuso tempimas, bus varžomasi, kiek keleivių gali tilpti į autobusą ar troleibusą.
Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai siųs savo klientams žinutes, kuriose kvies nesinaudoti automobiliais. Plačiau apie šiuos ir kitus „Judriosios savaitės” renginius galima sužinoti juos koordinuojančios Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje www.am.lt ir miestų bei rajonų savivaldybių tinklalapiuose.
Takams pinigų stinga
„Gal valdininkams ir sunku iškentėti keletą dienų be automobilio, o ištikimiausieji dviratininkai pedalus mina kasdien”, – sako Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas klaipėdietis Saulius Ružinskas. Gerų rezultatų iš šios akcijos jis nesitiki ir teigia, jog tomis dienomis, kai būna paskelbta akcija, mašinų gatvėse būna nė kiek ne mažiau, negu įprastai.
Šalies dviratininkų vadovas sutinka, kad vakarietiškoji dviračių mada Lietuvoje neprigijo – nors degalai brangsta, kamščių gatvėse nemažėja. Tiesa, kai kurie žmonės teisinasi, kad mielai mintų dviračio pedalus, jei būtų dviračių takų. Tačiau šių trūksta, nors kalbama apie tai jau seniai. Turinčios tuos takus tiesti savivaldybės teisinasi, esą stinga lėšų. Daug kam jų yra, bet tik ne dviračių takams.
„Vilniuje, Kaune ir daugelyje kitų miestų savivaldybių valdininkai tik postringauja, kad reikėtų spręsti šią problemą, bet nieko nedaro, kad padėtis pasikeistų”, – kritikuoja Ružinskas. Jo nuomone, pastaraisiais metais kiek daugiau dviratininkams nusipelnė tik Klaipėdos vadovai – uostamiesčio savivaldybė vien šiemet dviračių takams tiesti skyrė 600 tūkst. litų.
Finansuoti dviračių takų tiesimą ir infrastruktūrą turėtų ne tik savivaldybės, bet ir kitos valstybės institucijos. „Antai Danijoje pusę lėšų tam skiria savivaldybės, o kitą pusę – valstybė, tam sukurta įvairių programų. Jei taip būtų daroma Lietuvoje, savivaldybės noriau imtųsi šios problemos ir skirtų daugiau pinigų”, – kalbėjo Dviratininkų bendrijos pirmininkas.
Dviračių entuziastai įžvelgia ir sąmoningą jų problemų ignoravimą. Žaliųjų judėjimo vicepirmininkas, ekologinių kelionių dviračiais organizatorius Linas Vainius LŽ pasakojo, kad Susisiekimo ministerija trukdo parengti specialųjį šalies dviračių trasų planą. „Jeigu šis dokumentas būtų patvirtintas, šalyje būtų galima tiesti kur kas daugiau dviračių trasų. Valdininkai to nenori, teisinasi, neva dviračių takai tik dar pablogins eismo saugumą, be to, jiems tiesti trūksta pinigų, todėl ir užblokavo projektą”, – sakė Vainius.