Rūpintis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis uostamiesčio centre bus suskubta tik apmokestinus stovėjimą, o ypač miglota yra brangių požeminių ateitis.
Pasak Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus, požeminėmis aikštelėmis bus pradėta rūpintis tik tada, kai bus patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas jame numačius, kur tokios gali atsirasti, ir pradėta įgyvendinti stovėjimo apmokestinimo sistema.
„Reikia galvoti, kas tas požemines ir iš kokių lėšų statys. Tai yra verslo objektas”, – sakė A. Šimkus.
Senamiestyje – savanaudiška
Galimybė visuomeninėms reikmėms skirtą požeminę aikštelę įrengti, pavyzdžiui, po rekonstruojama Turgaus gatve, anot A. Šimkaus, net nesvarstyta. Dėl aukštai esančio gruntinio vandens tai būtų ypač brangus dalykas.
„Reikėtų izoliuoti ir pastatyti praktiškai vandenyje. Žinoma, šiais laikais viskas įmanoma, bet tai turbūt niekada neatsipirktų”, – pastebi A. Šimkus.
Idėja senamiestyje rengti požemines aikšteles automobiliams Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėją Rimą Noreikienę apskritai šiurpina. „Taip savanaudiškai negalima elgtis”, – pabrėžia ji.
„Dėl Turgaus gatvės – maždaug ten buvo upės senvagė, gruntas yra labai baisus, pavojinga ir judinti. Juk dar ne Japonijoje gyvename. Man baisios ir architektų svajonės įrengti aikštelę po Teatro bei Turgaus aikštėmis. Ne tik dėl aukštai esančio gruntinio vandens, bet ir dėl kultūrinių sluoksnių, kurie būtų sunaikinti”, – sakė R. Noreikienė.
Senamiestyje tokie sluoksniai, anot R. Noreikienės, formavosi nuo XV-XVI amžiaus. Tai, ką čia galima surasti, reikėtų palikti ir ateities kartoms.
Požeminė aikštelė, anot jos, buvo planuota po dalimi Karlskronos aikštės – čia ją turėjo įrengti Žvejų gatvėje statybas planuojantys investuotojai.
Anot miesto mero Rimanto Taraškevičiaus, nors tokių planų prieš kelerius metus būta, gruntiniai vandenys ten yra per aukštai. Vėliau svarstyta statyti kelių aukštų antžeminę aikštelę, tačiau tam Karlskronos aikštė pasirodžiusi pernelyg reprezentacinė. Vietos automobiliams esą galima rasti ir kitur.
Antžeminės pigiau
Vis dar rengiamas detalusis planas, pagal kurį požeminė aikštelė atsirastų po M. Mažvydo alėja. Pasak R. Noreikienės, dokumentas jau gana seniai yra „nugulęs” Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, kur perduotas patikrinti.
„Čia įrengti aikštelę realiau nei senamiestyje. Kai bus sutvarkyta visa stovėjimo apmokestinimo sistema, realu, kad kam nors vertės į tai investuoti”, – svarstė R. Noreikienė.
Spėjama, kad aikštelė po M. Mažvydo alėja yra dar gana tolima ateitis, nes projektą įgyvendinti dėl čia nutiestų požeminių komunikacijų iškėlimo būtų brangu. Pasak R. Noreikienės, artimiausiu metu planuojama tik sutvarkyti alėjos dangas, kol ateis investuotojas su milijonų maišu.
Alėjoje tarp Herkaus Manto ir S. Šimkaus gatvių požeminę aikštelę įrengti turėti čia gyvenamuosius pastatus su komercinėmis patalpomis statysiantys investuotojai.
Taip, anot R. Noreikienės, dabar paprastai ir daroma – visi nauji objektai planuojami su požeminėmis aikštelėmis, išskyrus būsiančiuosius senamiestyje.
„Pigiau surasti dar esamų vietų ir išnaudoti jas 2-3 aukštų antžeminėms aikštelėms. Patys verslininkai bus tuo suinteresuoti statydami didelius objektus, nes žemė yra brangi ir bus stengiamasi ją išnaudoti kuo racionaliau”, – sakė A. Šimkus.
Pasak R. Noreikienės, antžeminių aikštelių yra numatyta prie Tabako fabriko, „Baltijos” laivų statyklos, ties senuoju turgumi, kur suformuotas komercinės paskirties sklypas, ir reikia tik visa tai įgyvendinti.
Stovėjimo apmokestinimo sistemą planuojama sukurti antrąjį ateinančių metų pusmetį. Anot A. Šimkaus, tai nėra lengva – teks pertvarkyti eismą, išspręsti žemės klausimus. Kol kas dar nežinoma ir sistemai įdiegti reikiama pinigų suma.