Savitarnos skalbyklos vilioja tik studentus

Amerikoje ir Vakarų Europoje populiarios skalbimo paslaugos sunkiai prigyja Lietuvoje

Vyresnės kartos kauniečiai dar turbūt nepamiršo, kokias eiles tekdavo stovėti sovietmečiu, priduodant skalbinius į skalbyklą. Šiandien skalbyklose nereikia stovėti eilėse ir laukti po savaitę, kol bus grąžinami išskalbti drabužiai ar patalynė – skalbinius per porą valandų galima pačiam ir išsiskalbti, ir išsilyginti. Tačiau tokios paslaugos kol kas domina tik tuos, kurie namuose neturi automatinių skalbimo mašinų.

Verslo lūkesčiai nepasitvirtino

Praėjusių metų rugsėjį bendrovė „Euroskalbykla” atidarė pirmąją Kaune tinklo „Skalbiu sau” savitarnos skalbyklą. Tinklo direktorius Aidas Lietuvininkas „Kauno dienai” pripažino, kad iš Vakarų šalių parsivežtos verslo idėjos nepavyksta taip sparčiai įgyvendinti, kaip ketinta.

Bendrovė planavo be turimų penkių skalbyklų per metus atidaryti dar 15, tačiau paklausai nedidėjant, plėtros planai buvo pristabdyti. Šiuo metu Vilniuje yra trys modernios savitarnos skalbyklos, po vieną Kaune bei uostamiestyje. Klaipėdoje universiteto bendrabutyje įkurta skalbykla, kuri vasarą buvo laikinai uždaryta, šį mėnesį vėl turėtų atnaujinti veiklą.

A.Lietuvininkas neslepia, kad sėkmingiausiai verslas vystomas sostinėje, kur skalbyklos sulaukia nemažai klientų, o kituose miestuose dauguma jų – studentai bei asmenys, namuose neturintys skalbimo mašinų. Kartais čia užsuka gyventojai, pageidaujantys išsiskalbti stambesnius daiktus – miegmaišius, apklotus, darbo drabužius, kuriuos sunku sutalpinti buitinėse skalbimo mašinose.

Perspektyvos – sostinėje

„Euroskalbykla” mėgino vilioti klientus skelbdama, kad vidutinė skalbimo mašina kainuoja apie 1000 litų, o naudojantis „Skalbiu sau” paslaugomis vienam skalbimui išleidžiama 10-12 litų, todėl neperkant skalbimo mašinos, šių pinigų esą užteks 3,5-4 metus. Tačiau tokie ekonominiai motyvai nebuvo išgirsti.

„Naujas skalbyklas ketiname kurti tik sostinėje, kur įžvelgiame didesnes verslo perspektyvas. Kaune ir kituose miestuose daugiau jų atidaryti kol kas neketiname”, – teigė direktorius.

Bendrovės investicijos į vieną skalbyklą paprastai siekia 50-70 tūkst. litų.

Vis dėlto A.Lietuvininkas įsitikinęs, kad savitarnos skalbyklų verslas, nors ir sunkiai įsibėgėjantis, Lietuvoje turi ateitį: „Tokių skalbyklų yra ne tik Amerikoje, bet ir kiekvienoje Vakarų Europos šalyje. Lietuvoje šis verslas nors ir iš lėto, tačiau juda į priekį”.

Konkurencija mūsų šalyje šioje verslo srityje kol kas nėra didelė ir visoms veikiančioms firmoms užtenka vietos.

„Šis verslas yra perspektyvus. Plėtra būtų spartesnė, jeigu mūsų potencialūs klientai sugrįžtų iš visų anglijų ir airijų. Paslaugų įkainius stengiamės nustatyti kuo mažesnius, tačiau jie yra tokie, kad galėtume išsilaikyti, atsižvelgiant į vandens ir elektros kainas”, – teigė A.Lietuvininkas.

Kol kas nėra labai populiarios ir skalbimo užsakymo paslaugos, kai bendrovės darbuotojai paima skalbinius iš kliento namų ir juos išskalbę atveža atgal.

Išgyvena didieji

Birutė Suchotinienė, Kaune įkūrusi nedidelę savitarnos skalbyklą, teigė, kad būtų priversta ją uždaryti, jeigu nedirbtų pati: „Iš tokio verslo būtų sunku išgyventi ir išlaikyti šeimą. Skalbiu, valau pati ir taip prisiduriu prie pensijos”.

Anot pašnekovės, geriau sekasi verstis toms skalbykloms, kurios turi pritraukusios stambių klientų: viešbučių, ligoninių, restoranų.

„Labai svarbu ir vieta. Kadangi aš patalpas nuomoju atokiau nuo gyvenamųjų rajonų, tai klientų sulaukiu nedaug. Užeina vieniši vyrai, senutės, studentai – dauguma tų, kurie namuose neturi automatinių skalbimo mašinų. Būna dienų, kad klientų taip ir nesulaukiu. Tada mezgu ar knygą skaitau. Tai argi čia rimtas biznis? – kalbėjo B.Suchotinienė.

Moteris įsitikinusi, kad šiame versle daug ką lemia pasirinkta vieta ir technika: „Skalbyklose turi būti geros pramoninės mašinos, kurios galėtų skalbinius išskalbti geriau už buitines. Tada klientų tikrai padaugėtų”.

Birutės Suchotinienės savitarnos skalbykloje už 20 Lt galima išskalbti, išdžiovinti ir išlyginti 10 kg skalbinių.

„Paskaičiavus, kiek kainuoja elektra ir vanduo, patalpų nuoma, iš tų 20 litų savininkui lieka labai mažai. Šis verslas yra labai brangus. Kiekvieną dieną svarstau, ar nereikia užsidaryti”, – atviravo pašnekovė, nelinkusi savęs vadinti verslininke.

Planuoja skalbti švedams

Daugiau kaip dešimt metų skalbimo paslaugas teikiančios bendrovės „Foritas” direktorius Gediminas Mikulėnas pripažino, kad savitarnos skalbyklos Lietuvoje kol kas nėra labai populiarios, tačiau perspektyvų šiame versle įžvelgiama nemažai.

„Labai svarbu, kad skalbykloje klientai gerai jaustųsi, kad būtų jauki aplinka, o atėję skalbti gyventojai galėtų ir pabendrauti. Užsienyje skalbyklose susirenka motinos su vaikais, pasišneka, kavos išgeria, vaikai pažaidžia, o per tą laiką ir skalbiniai būna išskalbti. Ši paslauga turi ir socialinį aspektą”, – sakė pašnekovas, kuris pats pasirinko pramoninio skalbimo kryptį.

„Foritas”, padedant partneriams Vokietijoje, yra įdiegęs vieną moderniausių skalbyklų Lietuvoje. Norint išskalbti ir išdžiovinti 1 kg skalbinių automatine mašina namuose, prireiks apie 50-60 litrų vandens, o pramoninėje skalbykloje jo sunaudojama apie 12 litrų.

„Ketinome teikti paslaugas ir gyventojams, tačiau paskaičiavome, kad brangiai kainuos įrengti ir išlaikyti skalbinių priėmimo punktus. Šiuo metu skalbiame stambiems klientams: gydymo įstaigoms, kariškių organizacijoms, vaikų lopšeliams-darželiams”, – teigė įmonės vadovas.

G.Mikulėnas puoselėja gana ambicingus planus pastatyti ir įrengti Kaune naują skalbyklą, kuri būtų aprūpinta moderniausia įranga. Jis tikisi, kad šiam projektui finansuoti pavyks gauti lėšų iš ES fondų.

„Forito” direktoriaus žvilgsnis krypsta ir į Švediją, iš kur būtų galima atsivežti skalbinius, Lietuvoje išskalbti ir grąžinti atgal. Jau nebe pirmus metus estai taip aptarnauja klientus iš Suomijos, o lenkai – vokiečius.

„Paslaugų kainos Lietuvoje yra palyginti žemos, todėl toks verslo planas būtų perspektyvus”, – įsitikinęs G.Mikulėnas.