Ekspertai šį rudenį būsto kainų svyravimo nesitiki, todėl dėl didelių kainų įkaitusi nekilnojamojo turto rinka turėtų atvėsti. Tokia padėtis palanki ieškantiesiems būsto gyventi, bet ne spekuliantams.
Vertinimų, kaip iki metų pabaigos keisis būsto kainos, yra įvairių. Vienų nekilnojamojo turto (NT) specialistų manymu, tikėtina, kad būsto kainos kris 30 proc., kiti spėja, kad galima laukti vos 5 proc. mažesnių kainų. Vis dėlto pastaroji nuomonė girdėti dažniau.
„Atsigaunančioje NT rinkoje rekordinio kainų svyravimo neturėtų būti, – mano Mindaugas Šimkus, NT bendrovės „InReal” Tarpininkavimo departamento vadovas. – Jei ketinate būstą pirkti sau, NT kainos – jūsų pusėje. Tačiau spekuliantams aukso amžius baigėsi, nes dėl pasikeitusių kreditavimo sąlygų staigus kainų kilimas neprognozuojamas”.
Tačiau ekspertai teigia, kad didelio kainų kritimo laukti nevertėtų. „Drastiško kainų kritimo tikrai nesulauksime. Esu tikra, kad kainos penktadaliu nemažės”, – tvirtino ir NT bendrovės „Resolution” Investicijų ir analizės departamento projektų vadovė Neringa Rastenytė.
Realios kainos
Anot Šimkaus, vasarą 10 proc. sumažėjo apie 1980 metus statytų blokinių daugiabučių namų kainos, aprimo ir kitų segmentų būsto kainų kilimas. Nors po 1995 metų statytų mūrinių namų kainos nekito, apie 10 proc. jų kainos galima nuderėti. Rastenytė mano, jog iki metų pabaigos galima sulaukti dar 10 proc. pigesnių senų butų pasiūlos, o nauji butai turėtų pigti 5 procentais.
Senos statybos butai turėtų labiau pigti, nes kylant NT kainoms jie brango labiausiai, ir kaip pripažįstama – ne visada pagrįstai. Tačiau Šimkus prognozuoja, kad būsto kainos prestižinėse vietose gali ir toliau neženkliai kilti.
NT skelbimų svetainė „Kapitalas” skelbia, kad rugpjūtį Vilniuje parduotų nenaujų butų vidutinė 1 kv. metro kaina buvo 5 tūkst. litų, Kaune – beveik 3 tūkst., Klaipėdoje – 4,4 tūkst. litų. Teigiama, kad praėjusį mėnesį būsto kainos Vilniuje ir Kaune pakilo 1,3 proc., uostamiestyje – 2,1 procento.
Anot NT specialisto Dainiaus Graužinio, stebėtis didesnėmis kainomis nereikia, nes tokia tendencija paskutinį vasaros mėnesį fiksuota bene visose Rytų Europos sostinėse. Graužinio manymu, stebint kaimyninių šalių butų kainų didėjimą, neverta abejoti, kad ir Lietuvoje ims kilti NT kainos. Iki metų pabaigos jis spėja būsiant 4 proc. būsto kainų kilimą.
Norinčiųjų paskolos nestinga
Stabilios būsto kainos siejamos su didėjančiomis būsto kreditų palūkanomis, tačiau, bankų duomenimis, norinčiųjų gauti paskolą skaičius nemažėja. „2005 metų pirmąjį pusmetį vidutinė būsto paskolos suma rinkoje buvo 133 tūkst. litų. Tuo pačiu laikotarpiu 2006 metais ji siekė 175 tūkst. litų, o naujų kredito sutarčių sudaryta atitinkamai 13,8 tūkst. ir 18,5 tūkst.”, – sakė „Hansabanko” Būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova.
Remdamasi Statistikos departamento duomenimis, Rastenytė teigė, kad pagal atlyginimų pasiskirstymo lentelę matyti, jog NT rinkoje teoriškai gali dalyvauti apie 150 tūkst. šeimų. „Nuo 2000 metų bendras naujai pastatytų butų skaičius siekia 33 tūkstančius. Lieka dar apie 100-120 tūkst. šeimų, galinčių gauti banko paskolą būstui. Dalis jų jau įsigijo arba įsigis senos statybos būstą. Kita dalis – šeimos, kurios yra bankų ir statybinių bendrovių tikslinis segmentas”, – komentavo pašnekovė.
Bankininkų teigimu, vienas iš pagrindinių veiksnių sprendžiant, ar asmeniui suteikti būsto kreditą, yra nuolatinės šeimos pajamos bei kiek lėšų šeimai lieka grąžinus kreditą ir sumokėjus palūkanas. Anot „DnB Nord” banko Mažmeninės bankininkystės departamento direktoriaus Raimondo Kutros, metų pradžioje dėl spekuliantų veiksmų ir manymo, jog įvedus eurą kils būsto kainos, įsisuko kainų spiralė, skatinusi žmones NT pirkti anksčiau, nei jie tai planavo daryti. Pastebėję, kad kai kurie žmonės skolindamiesi artėja prie savo finansinių galimybių ribos, bankai padidino rizikos maržą ir pradėjo griežčiau vertinti tokių žmonių finansinį pajėgumą.
„Dabartinė NT rinkos situacija rodo, kad spekuliacinis spaudimas priblėso, nebėra nereikalingo ažiotažo, o perkantys būstą žmonės gali priimti sprendimus po ilgesnių apsvarstymų. Įvertinę šią tendenciją nemanome, kad dabartiniu metu reikėtų griežtinti būsto paskolų sąlygas”, – sakė Kutra.
Palūkanos gali didėti
Bankų specialistai teigia, kad siekdamas sumažinti infliaciją euro zonoje Europos centrinis bankas (ECB) gali toliau didinti bazinę palūkanų normą, dėl to brangtų ir paskolos.
„Daugelis Lietuvos gyventojų ėmė būsto paskolas su kintamomis palūkanomis, kurioms didėti didžiausią įtaką turėjo ECB sprendimai didinti savo palūkanų normą. Tarptautinių rinkų analitikai prognozuoja, kad ECB šiemet savo palūkanas gali didinti dar apie 0,5 procentinio punkto. Kadangi rinkos tikisi šio didėjimo, jis daugeliu atveju jau yra įskaičiuotas, tad Lietuvoje ženkliai skolinimosi išlaidų nepadidins. Be to, dėl didelės konkurencijos Lietuvos bankai skolinimosi maržos iš esmės nedidina”, – komentavo Kutra.