Grupelė kauniečių propaguoja pasaulio jaunimą jau užkariavusį madingą ekstremalų pomėgį – kliūtinį
Išradingi jaunuoliai atranda vis naujų užsiėmimų, tampančių gyvenimo būdu. Lietuvoje jau yra apie tūkstantis visureivių, kurių pagrindinis tikslas – įveikti priešais save atsiradusią kliūtį tiesiausiu keliu ir jos neapeinant. Kauno visureiviai tikina, kad net vaikštinėdami su tėvais Laisvės alėja jie nesidairo į vitrinas, o stengiasi įsiminti vietas, kurios galėtų tapti nauju kliūtinio iššūkiu.
Žalingi įpročiai – tabu
Grupelė Kauno moksleivių tikina, kad mieste yra apie 50 tokių, kaip jie – visa galva pasinėrusių į kliūtinį. Jiems tik po 14-17 metų, bet paaugliai apie savo gyvenimo būdą kalba itin rimtai.
„Žinote, galėtume, kaip ir kiti, šlaistytis gatvėmis, vartoti alkoholį ir narkotikus, bet pasirinkome kitą kelią”, – tvirtino Artūras Kelinas.
Paaugliai, su kuriais susitikome Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, sakė užsiimantys „parkuru”. Prancūziškai „Le Parkour” reiškia „kliūčių ruožą”. Mūsų kalbininkai „parkurą” siūlo vadinti kliūtiniu, o jį propaguojančius „treiserius” – visureiviais.
Kol kas pačių visureivių žodyne karaliauja vien svetimybės, kuriomis pavadinti akrobatiniai pratimai, šuoliai.
Atrado savitą judėjimo filosofiją
Įgudęs visureivis mieste pasirenka tiesiausią kelią nuo taško A iki taško B ir neapeina jokių kliūčių. Pasak A.Kelino, kliūtinio esmė – įveikti visas kelyje pasitaikančias kliūtis, pradedant neaukštu turėklu, per kurį galima peršokti arba po juo pranirti, ir baigiant kelių metrų aukščio siena. Į ją užkopti įsibėgėjus taip pat galima įvairiais būdais. Šokinėjama irgi nuo visur, kur tik galima atlikti įmantrų kūlverstį ar ore akimirkai pademonstruoti kokią figūrą.
„Tinka bet kuri siena, ant kurios galima užsiropšti arba nuo jos nušokti”, – aiškino jaunuolis.
Nauja miesto paauglių ekstremalių užsiėmimų kryptis atsirado praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Prancūzijoje. Šio ekstremalaus užsiėmimo pradininkais vadinami Deividas Belė ir Sebastjanas Fukenas, kuriems šiuo metu yra apie 30 metų. „Jie atrado savitą judėjimo filosofiją, kuri išplito po visą pasaulį”, – pasakojo Andrius.
Paaugliai didžiuojasi tuo, kad savo užsiėmimui jiems nereikia dviračių, riedlenčių ir kitų daiktų. „Turime tik savo rankas ir kojas”, – sakė A.Kelinas.
Treniruojasi gimnastikos salėje
Vaikinai nėra iš to paties Kauno mikrorajono ar mokyklos. Jie susipažino bendraudami internetu, kuriame yra visureivų svetainė (www.tracers.lt). Įveikti kliūtis, pasak jaunuolių, labiausiai tinkama vasara, kai nereikia rūpintis mokslais.
Apie 20 vaikinų grupė maždaug pusmetį užsiima kliūtiniu. „Mūsų užsiėmimui reikia fizinės jėgos ir tam tikro pasirengimo, – pastebėjo Andrius. – Be jo grėstų rimtos traumos”.
Pasak vaikinų, jų tėvai esą pritaria kliūtiniui, bet visada įspėja: „Tik nenusisukite sprando”. Jaunuoliai traumų kol kas nėra patyrę, išskyrus vieną draugą, kuris treniruodamasis gimnastikos salėje susilaužė nosį. Būtent treniruotėms paaugliai vienoje Kauno mokykloje išsinuomojo gimnastikos salę ir kiekvieną antradienį „šlifuoja” šuolius, kitus pratimus. Už tai mokyklos administracijai kas mėnesį sumoka 30 litų nuompinigių.
Išėję iš gimnastikos salės paaugliai beveik kasdien skuba į labiausiai pamėgtus kliūčių ruožus, esančius prie „Pompėjos” restorano ir Sporto halės. Ypač gera trasa jie pavadino S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso stadioną, kurio architektūra pareikalauja daugiausia jaunuolių išradingumo. „Tik gaila, kad apsaugos darbuotojai mums draudžia sportuoti”, – neslėpė apmaudo Andrius.
Analizuoja vaizdo įrašus
Jaunuoliai visiškai neturi ne tik žalingų įpročių, bet ir ne kaip vertina paauglius, kurių gyvenimas apsiriboja kompiuteriniais žaidimais.
„Niekas nesako, kad jų nežaidžiame, bet sėdėti visą dieną prie kompiuterio – tai ne mums”, – tikino Eugenijus.
Žmonės, kuriems kliūtinis yra gyvenimo būdas, be baimės ir apsaugų laipioja namais, šokinėja per stogus, daro sunkius akrobatinius triukus. Jų deriniai sudaro techniką, kurią įvaldžius, susikuriamas savitas judėjimo stilius, suderintas su grožiu.
A.Kelinas pasakojo, kad jie filmuoja visus savo pasirodymus ir, susirinkę pas kurį nors namuose, peržiūri vaizdo įrašus, analizuoja klaidas.
Juos mato ir paauglių tėvai, kurie net patenkinti, kad vaikai nesišlaisto gatvėmis. Jaunuoliai palaiko ryšius ir su kituose Lietuvos miestuose gyvenančiais visureiviais.