Baltarusijos bankuose panaikinta „auksinė akcija” – valstybės teisė vetuoti banko sprendimus. Be to, atšauktas apribojimas užsienio investuotojams turėti ne daugiau kaip 25 proc. banko akcijų Baltarusijoje.
Baltarusijoje dirbantys šalies Lietuvos bankininkai pokyčius vertina teigiamai, tačiau didieji šalies bankai veržtis pas kaimynus neskuba, rašo dienraštis „Verslo žinios”.
Pasak Baltarusijos bankų priežiūros tarnybos vadovo ir Nacionalinio Baltarusijos banko direktorių tarybos nario Sergejaus Dubkovo, stambūs investuotojai, planuodami investicijas į Baltarusijos bankus, vertina keletą veiksnių, o vienas svarbiausiųjų – valstybės noras pritraukti tokių lėšų.
Nacionalinio banko pranešime teigiama, jog svarbu sukurti lygias teises visiems šalies bankams. Tikimasi, kad liberalizavus bankų sektorių užsienio investicijų lygis 2006-2010 metais kaimyninėje šalyje padidės 3,2-3,8 karto.
Toks sprendimas priimtas po to, kai Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, vertindami šalies pažangą 2005 metais, pasiūlė peržiūrėti „auksinės akcijos” taisyklę ir apriboti jos taikymą tik strategiškai svarbioms valstybės bendrovėms. Jų nuomone, tai sudomins užsienio ir vietos privačius investuotojus.
Taip pat nuspręsta, kad visi bankai, turintys leidimą aptarnauti gyventojus, gali iš fizinių asmenų už suteikiamą paskolą priimti užstatu žemės sklypus. Dabar tokią teisę turi 8 bankai.
„Snoras” yra vienintelis Lietuvoje registruotas bankas, kuris turi filialų Baltarusijoje. Baltarusijos rinkoje taip pat šiek tiek dirba Ūkio bankas.
Tačiau pasak Ūkio banko viešųjų ryšių konsultantės Jolantos Lunevičienės, bankas artimiausiu metu čia plėstis neketina.
„Snoro” Tarptautinio verslo departamento direktorė Natalija Platonova, tokius pokyčius Baltarusijoje vertina teigiamai, tačiau pripažįsta, kad šioje šalyje dar yra ką tobulinti.
„Bankai daugiausia uždirba kredituodami, tad reikėtų apsaugoti ne tik jų kapitalą, bet ir kredituojamus objektus”, – teigė N. Platonova.
Anot jos, bankų sektoriaus liberalizavimo priežastis buvo nepasiteisinusios laisvosios ekonominės zonos.
„Buvo deklaruota, kad jos padės pritraukti užsienio investuotojų, tačiau vystėsi lėtai ir nelabai sėkmingai”, – sakė N. Platonova.
„Snoro” Tarptautinio verslo departamento direktorė prognozavo, kad į Baltarusijos bankus ateis papildomų lėšų, be to, gali kurtis daugiau ir įvairesnių bankų. Ji pabrėžė, jog Baltarusijoje išvystyta sunkioji ir lengvoji pramonė domina investuotojus.
„Atsiribojus nuo to, kurioje šalyje tokie pokyčiai vyksta, juos galima vadinti liberaliais, nes „auksinės akcijos” buvo Aleksandro Lukašenkos „auksinis arkliukas”, tačiau šiuo metu pasunkėjusi diplomatinė padėtis ir kiti politiniai signalai byloja, kad investuoti kapitalą – rizikinga”, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.