Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, nesužinosime tikslių duomenų, kiek mokyklinio amžiaus vaikų nesės prie knygų. Priežastis labai paprasta – Lietuvoje tiesiog nevedama tokia statistika.
„Šį darbą turinti atlikti Švietimo ir mokslo ministerija teisinasi tuo, jog, mokyklos nelankančių vaikų apskaita atliekama tik iš dalies, nes nevykdomas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas”, – mūsų dienraščiui situaciją komentavo Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos (VTAKI) vadovė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pasak kontrolierės, neįgyvendinama įstatymo nuostata, kad išvykstantieji iš šalies ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui privalo migracijos tarnyboms deklaruoti gyvenamąją vietą. Dėl šios priežasties, anot ministerijos, esą ir negalima su tėvais į užsienį išvykusių vaikų apskaita.
Nežinia naudinga mokykloms
R. Šalaševičiūtės teigimu, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), o ypač mokykloms, yra naudinga tokia netvarka.
„Mat dalis vaikų, su tėvais išvykusių į užsienį, neretai per visus mokslo metus neišbraukiami iš mūsų šalies moksleivių sąrašų, – aiškino R. Šalaševičiūtė. – O tai reiškia, jog švietimo įstaigos gauna vadinamąjį mokinio krepšelį už vaiką, kuris yra kitoje šalyje.”
Kontrolierės teigimu, problema ta, kad Lietuvoje nėra teisinio pagrindo, leidžiančio tokį vaiką išbraukti iš sąrašo.
„Būtent dėl gaunamų lėšų iš moksleivių sąrašo neskubama išbraukti ir valkataujančių bei mokyklų nelankančių vaikų”, – pridūrė ji.
Krūvis teks savivaldybėms
Vakar kalbintas ŠMM sekretorius Alvydas Puodžiukas nuo „Vakarų ekspreso” neslėpė, kad mokyklos gauna pinigus už „mirusias sielas”.
„Tačiau jos vadinamąjį mokinio krepšelį už vaikus, nebūnančius pamokose, gauna tik keturis mėnesius – nemanau, kad tai yra dideli pinigai”, – teigė sekretorius.
A. Puodžiukas patikino, kad nuo 2007-ųjų rudens švietimo įstaigoms finansavimas bus skiriamas tik už esamus mokinius.
„Nuo kitų metų rugsėjo bus vedama tiksli mokyklą nelankančių vaikų iki 16 metų apskaita, – teigė jis. – Mat nuo 2007-ųjų liepos 1-osios Vidaus reikalų ministerija gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas perduos savivaldybėms. Pastarųjų pareiga ir bus vesti tikslią mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą”.
Pašnekovo teigimu, vietos valdžia taip pat privalės sužinoti, kiek yra valkataujančių vaikų, kiek mokinių yra išvykę su tėvais į užsienį ir pan.
Tūkstančiai beraščių
VTAKI savo ruožtu atliko tyrimą, kiek Lietuvoje vaikų nelankė arba vengė lankyti mokyklą 2004-2005 metais.
Į šį sąrašą pateko 2 294 vaikai. Didžiausias vaikų nelankomumas užfiksuotas Kauno (641) ir Klaipėdos (373) apskrityse. R. Šalaševičiūtė įsitikinusi, jog realiai nesimokančių vaikų yra dar daugiau.
VTAKI vadovė akcentavo, kad dar blogesnė padėtis yra su neįgaliais mokyklinio amžiaus vaikais.
„Jeigu dauguma mieste gyvenančių neįgalių vaikų yra mokomi namuose, tai rajonuose ir kaimuose turintieji fizinę negalią apskritai nėra lankomi pedagogų”, – konstatavo kontrolierė.