Seimui priėmus Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, bakalauro laipsnis bus suteikiamas ne tik universitetų, bet ir kolegijų studentams.
Universitetams iškilo grėsmė prarasti dalį potencialių studentų. Kolegijos tikisi, kad universitetai, pajutę konkurentų kvėpavimą į nugarą, ims kelti studijų kokybę.
Švaisto biudžeto pinigus
Pasak Klaipėdos verslo kolegijos direktorės Irenos Sabaliauskaitės, kolegijos, prieš pradėdamos rengti studijų programas, atlieka rinkos tyrimus, apklausia darbdavius, prognozuoja, ar parengti specialistai bus reikalingi po penkerių metų.
„Kolegijos nerengia bedarbių, kaip daro universitetai. Pastebime, kad iš pretenduojančių į sekretoriaus vietą yra gaunama per 200 pareiškimų iš studentų, baigusių edukologiją, istoriją, rekreaciją ir turinčių magistro laipsnį. Tai byloja, kad darbo rinkoje šitos studijų programos nėra paklausios. Bet universitetai, turėdami biudžeto pinigus, vis viena šiuos specialistus rengia. O kolegijos žiūri, kad absolventai nebūtų bedarbiai”,- teigė I.Sabaliauskaitė.
Išdėsto supaprastintai
Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus mano, kad kolegijos, pateikdamos studentams tik rinkoje paklausiausias studijų programas, siekia pelno.
„Didelė dalis kolegijų yra privačios ir iš studijų daro verslą. Kadangi dabar yra paklausūs socialiniai mokslai, kolegijos ir kuria socialinių mokslų studijas”,- teigė jis.
V.Žulkaus manymu, kolegijų absolventai įgytu išsilavinimu negali lygintis su universiteto absolventais.
„Akivaizdu, kad nemažai socialinių mokslų studijų programų yra supaprastintos universitetų programos. Ne paslaptis, kad beveik visų universitetų kai kurie dėstytojai tuo pačiu metu uždarbiauja ir kolegijose, pateikdami savo programas, tik jas išdėstydami supaprastintai ir šiek tiek primityviau”,- teigė jis.
Nori taikos
Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos direktorė Nijolė Skučienė teigė, kad kolegijos, kaip aukštasis neuniversitetinis mokslas binarinėje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, yra orientuotos daugiau į praktinę pusę, tačiau studijų kokybė neatsilieka nuo universitetų.
„Aš manau, kad šiems dviem sektoriams reikia bendradarbiauti, o ne daryti didelę priešpriešą, ką šiuo metu akivaizdžiai daro universitetų rektoriai. Nors kolegijos yra išsirutuliojusios iš aukštesniųjų mokyklų, nereikėtų jų žeminti”,- teigė ji.
Atitaisė skriaudą
I.Sabaliauskaitė tvirtino, kad visi studentai, baigę kolegiją, gauna darbą.
„Galbūt vienas kitas ir nedirba pagal įgytą specialybę. Bet mūsų absolventai yra labai vertinami ne tik Lietuvos nacionalinėje rinkoje, bet ir tarptautinėse kompanijose. Išvykę į užsienį, jie sėkmingai plėtoja savo verslą, tęsia studijas aukštesniame lygmenyje. Dabar mūsų studentams atitaisyta skriauda ir baigę gaus profesinio bakalauro laipsnį,- džiaugėsi ji. – Šitokią neteisybė Vakarams buvo be galo sunku suprasti.”
Kolegijų studentai yra nukreipiami atlikti praktikos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.
I.Sabaliauskaitė nemano, kad taip yra skatinamas protų nutekėjimas.
„Mes stengiamės, kad studijų proceso metu studentai turėtų galimybę išvykti ir patys įvertinti. Jie vis daugiau išreiškia norą dirbti Lietuvoje”,- teigė ji.
Mažėja neakivaizdininkų
Įstatymo pataisos padarinių kolegijos dar nespėjo pajusti. Tačiau I.Sabaliauskaitė pasidžiaugė, kad Klaipėdos verslo kolegijoje daugėja dieninių studijų studentų. Anksčiau daugiau studentų pageidaudavo studijuoti neakivaizdžiai. Direktorė pastebėjo, kad stojančiųjų vidurkis yra didesnis, nei būdavo ankstesniais metais.
Anksčiau į kolegijas stodavo jaunuoliai, kurių mokyklinis pažymių vidurkis tesiekdavo septynis. Dabar daugėja stojančiųjų ir su 8,5, ir su 9,5 mokyklos baigimo vidurkiu, aukštais valstybinių brandos egzaminų įvertinimais.
„Kolegijos misija yra rengti specialistus konkrečiai veiklai. Jos kviečia dėstytojus praktikus, kurie yra tiesiogiai susiję su veiklos pasauliu. Studentai turi daug praktikos kreditų, todėl jie studijų procese turi galimybių praktiškai taikyti įgytas žinias”,- teigė ji.
Kils neaiškumų
KU rektorius V.Žulkus mano, kad iš kolegijų nėra reikalaujama mokyti studentus teorinių mokslo žinių.
„Kolegijų užduotis yra ruošti vidutinės grandies specialistus, kurie turėtų taikomųjų žinių”,- teigė jis.
V.Žulkaus manymu, įstatymo pataisa sukels nessipratimų.
„Stojantieji manys, kad su šiuo diplomu jiems atsivers keliai į Europos magistrantūros studijas. Šitaip nebus, nes išlyginamosios studijos bakalauro laipsniui gauti išliks. Tai yra daugiau kolegijų politika”,- sakė jis.
Mažėja studentų
2006 metais į Klaipėdos universitetą priimta 2510 studentų bakalauro, magistrantūros ir specialiosioms profesinėms studijoms. Iš jų į dienines studijas – 1464 studentai, vakarines studijas – 130 studentų, neakivaizdines studijas – 916 studentų.
Šiais metais universitete studijuos 9422 studentai, 2005 metais studijavo 9706 studentai.
2006 metais studijas baigė 2181 absolventas. 2005 metais – 2162 absolventai.
Klaipėdos universitete dirba 63 profesoriai, 213 docentų, 166 lektoriai, 244 asistentai.
Švietimo ir mokslo ministerija yra įregistravusi 126 Klaipėdos universiteto studijų programas.
Vakarinių ir neakivaizdinių studijų studentai sudaro 42 procentus Klaipėdos universiteto studentų. Vieno semestro studijų kaina jiems yra nuo 920 Lt iki 2530 Lt.