Šią savaitę domėjomės, kaip alytiškiai rengiasi Rugsėjo pirmajai ir kiek išleidžia pinigų savo atžalų mokykliniams reikmenims.
Tėvai klauso pardavėjų patarimų
„Šiemet Moniką rengiu į pirmą klasę. Dar pavasarį būsimų pirmokų mokytoja tėveliams išdalijo būtinų priemonių sąrašą. Nežiūriu į prekių kainas, perku, kiek reikia”, – sako „Remedijos” knygyne užkalbinta Punios kaimo gyventoja Kristina Ražanauskaitė. Už sąsiuvinius, aplanką jiems sudėti, penalą, flomasterius ir kitas smulkmenas Kristina sumokėjo 31 litą, o iš viso tą dieną praleido 200 litų.
„Pirkau Monikai drabužių ir batų. Dar maždaug pusšimtį litų teks atseikėti prasidėjus mokslo metams”, – įsitikinusi vienturtę dukrą į mokslus leidžianti puniškė. Ji džiaugiasi, kad „Remedijos” pardavėjos konsultantės labai geranoriškai patarė, ką pirkti. Mažoji Monika šnibždėjo labai norinti eiti į Punios pagrindinės mokyklos pirmą klasę.
Trijų vaikų mama Eglė Tamulionienė sako nesuprantanti, ką perka tėvai, kad jiems pasirengimas Rugsėjo pirmajai kainuoja kelis tūkstančius litų. Ji kiekvieno pirkiniams skiria iki 50 litų. Keletas pakalbintų tėvų atviravo dar nieko nepirkę, įpratę apsipirkti pirmosiomis rugsėjo dienomis, tuomet įsigyji tikrai tai, ko reikia mokiniui. Nereikalingų daiktų savo atžalai nuperka dažnas tėvelis, jei nesulaukia mokytojo nurodymų.
Brangūs daiktai proto neprideda
Kaip brangiausias prekes alytiškiai įvardijo kuprines ir uniformas. Pamokoms reikalingos pigiausios prekės kainuoja apie 50 litų. Dejuoti net ir kelis vaikus į mokyklą išleidžiantieji, pašnekovų teigimu, neturėtų, nes nepasiturinčios šeimos sulaukia valstybės paramos. Šiemet valstybė skyrė 8 milijonus litų – keturis kartus daugiau negu pernai. Finansinę paramą žada ir savivaldybė. Knygų pirkti nereikia – visas reikalingas duoda mokykla.
„Mano giminė vadovaujasi taisykle, kad brangūs daiktai proto neprideda. Apmaudu, kad kuo neturtingesnis žmogus, tuo prašmatnesnių priemonių savo vaikams priperka”, – mano penktoko Viliaus tėvelis.
Septintokas Mantas Stenšys savo mokslo reikmenims skyrė 200 litų. Brangiausiai atsiėjo pratybų sąsiuviniai. Nepigus ir muzikos vadovėlis, kurį savo auklėtiniams rekomendavo nusipirkti šio dalyko mokytoja. Mantas apgailestavo, kad ši vasara pralėkė labai greitai, jis net pailsėti nespėjo.
Draugės Jovita ir Iveta taip pat jau pasiruošusios naujiems mokslo metams. Jovitai pasirengimas su drabužiais kainavo gerokai per tūkstantį litų. Ji patenkinta, kad Dzūkijos vidurinėje mokykloje nereikia dėvėti uniformų, nes Jovita mėgsta rengtis išskirtinai. Renkasi brangesnius drabužius, mano, kad šie patvaresni nes jie geriau dėvisi. Dažniausiai apsiperka Vilniuje ir Kaune. Jos draugė Iveta, Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos devintokė, paklojo 600 litų. Ji madingų apdarų rado ir Alytuje.
Pradinuko kuprinė neturi būti sunki
Kad vien vėjas nuo knygynų nevarytų depresijos, dažniausias tėvelių klaidas, daromas rengiant vaikus į mokyklą, paprašėme apžvelgti Dzūkijos vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoją metodininkę Aldoną Verseckienę.
„Pratybų sąsiuviniai nėra pigūs, bet be jų neišsiverčiama. Labai reikalingos pradinukams ir visos piešimo priemonės. Mokytojai ir tėveliai turėtų pasirūpinti, kad vaikai daugelį priemonių pasiliktų mokykloje. Aš siūlau tėvams dažniau patikrinti vaikų kuprines. Jos neturėtų būti sunkios. Paprastai vaikai nešiojasi patinkantį žaislą ir daugelį kitų pirmokams dar nereikalingų kanceliarijos priemonių”, – pasakoja mokytoja, dažnai pakilnojanti auklėtinių kuprines.
Ji pirmokėliams leidžia atsinešti mėgstamą meškiną ar kitą žaislą, bet prikalbina mokinį šį apnakvindinti mokykloje. A.Verseckienė prašo tėvelių turėti pirmokų tvarkaraštį ir pagal jį tikrinti į kuprinę įsimestas vaiko knygas. Dažnai nešiojamos visos, kad neužsimirštų kurios nors įsidėti.
Mokytoja apskaičiavo, jog ketvirtokams reikalingos kanceliarijos prekės su anglų kalbos pratybomis kainuoja iki 100 litų. Ne visas prekes turėtume įsigyti iki Rugsėjo 1-osios, reikėtų palaukti pirmųjų mokslo metų dienų, naujausių mokytojų nurodymų.
„Manau, visiems mokytojams norisi, kad tėveliai lankytų susirinkimus. Būna, tėvai nesiklauso, ką juose kalbame, neužsirašo, mano atsiminsią, bet pamiršta. Svarbu, kad tėvai, ypač pirmokėlių, neužmuštų motyvacijos kibti į mokslą, kad atžalas ir namie skatintų mokytis, ką darome mes, mokytojai. Materialaus skatinimo turėtų vengti”, – pataria A.Verseckienė.
Mamos privalo surasti laiko vaikui, kad visuomet tarp jų ir vaikų būtų emocinis ryšys. Jau pirmokai turi žinoti namų adresą, tėvų pavardes. Ne vien pradinukus reikia įpratinti valgyti pusryčius ir valyti dantis, nešiotis nosines.
„Labai svarbu psichologiškai nuteikti vaikus mokslui. Vyriausybė turėtų pamąstyti, ar ne laikas Rugsėjo 1-ąją įtraukti į ne darbo dienų sąrašą, kad šeima nevaržoma galėtų su vaikais pramogauti. Tėveliams nevalia baimintis, jei jų vaikai – kairiarankiai, mokyti juos rašyti tik dešine. Ir apskritai tėvai tenesisieloja, kad jų atžalos į mokyklą ateina nemokėdamos rašyti. Tam esame mes, mokytojai”, – primena patyrusi pedagogė.
A.Verseckienė ir jos kolegės sakė pačios kanceliarijos prekių įsigyjančios maždaug už 100 litų.
man reikie mįslių