Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus. Paukščiai, po žiemos parskridę, praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Nuo šio dienos šeimininkės tarsi padovanodavo gandrams pavakarius. Nuo tada dienos pradeda labai trumpėti, tad būdavo nevalgomi pavakariai.
Gandrai įveikia 10000 kilometrų
Daugelis mūsų paukščių pradeda migruoti jau rudens pradžioje, nors gimtinėje dar būna pakankamai maisto. Baltieji gandrai, skrisdami į šiltuosius kraštus – Afriką, keliauja dviem keliais.
Anot Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktoriaus Gintaro Riaubos, gandrai, kurie peri į vakarus nuo Elbės ir Vezerio upių Vokietijoje, skrenda per Prancūziją, Ispaniją ir Gibraltaro sąsiaurį į Maroką, toliau per Sacharą iki Čado ežero ir Sudano. Gandrai, kurie peri nuo Elbės į rytus, taigi ir Lietuvoje, traukia per Balkanus ir Mažąją Aziją į Palestiną, o iš ten per Egiptą ir Etiopiją – net iki Pietų Afrikos. Taigi jie sukaria apie 10000 kilometrų. Skrenda apie 100 kilometrų per parą greičiu. Gandrai vengia skristi per atvirą Viduržemio jūrą. Manoma, jog jų skrydžiui reikalingos kylančios šilto oro srovės. Todėl šie paukščiai vengia skristi į Afriką per Italiją ir Graikiją. Atgal į Europą gandrai grįžta tais pačiais dviem keliais.
Gandrų gausėja
Atliktų gandrų apskaitų duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų (nuo ankstesnės tarptautinės apskaitos 1994-1995 m.) baltųjų gandrų Lietuvoje pagausėjo. Gausėjimo tempai skirtingose šalies vietose skiriasi. Šių paukščių perinčios populiacijos tankis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.
Pasak G.Riaubos, šiuo metu Lietuvoje yra apie keturiolika tūkstančių gandrų porų. „Palyginti su praėjusiais metais, šiemet jų pagausėjo. O tai lemia palankus Lietuvos žemės ūkis. Gandrai yra labai ėdrūs, todėl visą dieną su mažomis pertraukomis ieško maisto. Jų maistas – gyvūninis, tik atsitiktinai praryja augalinių dalių. Iš šiltųjų kraštų sugrįžę gandrai randa tinkamo maisto: varliagyvių, stambesnių vabzdžių ar pelių. Taip pat jiems labai palankios drėgnos vietos, pelkės ir upeliai”, – sako G.Riauba.
Dažniausias pavojus – elektros tiekimo linijos
Pavasarį paukščiai grįžta ne tik į gimtąjį kraštą, bet jie susiranda kaimą ir lizdą, kuriame praėjusiais metais perėjo. Jie peri beveik paruoštuose lizduose, tik kasmet jį pataiso.
„Lietuvos teritorijose gandrams labai sunku susirasti perėjimo vietas. Todėl dažniausiai paukščiai lizdus kuria arčiau žmonių bei prie jų gyvenamų vietų. Gandrų populiacijų vieta vis dažniau tampa elektros stulpai. Gandrai dažniausiai žūsta dėl elektros tiekimo linijų. Tokiais atvejais daugiausiai žūsta jaunikliai, nes jie dar nemoka pasirinkti, kaip tinkamai nutūpti į lizdą ar saugiai iš jo išskristi. Būna ir tokių atvejų, kai jaunikliai dėl maisto stokos vienas kitą išstumia iš lizdų”, – pasakojo specialistas.
Skatina prisidėti prie apskaitos
Į Lietuvos ornitologų draugijos kvietimus visuomenei prisidėti prie gandrų skaičiavimo atsiliepė mažiau žmonių nei reikėtų tokiam darbui atlikti visoje šalyje. Visuomeniniais pagrindais gandrų apskaitą suorganizuoti sudėtinga. Kai kurių rajonų savivaldybės suprato gandrų apskaitos reikšmę ir finansavo užsakomuosius projektus. Lietuvos ornitologų draugija parengė ištisines apskaitas, t.y. inventorizavo visus lizdus ir surašė visus gandriukus.
Europos valstybėse organizuojamos tarptautinės baltųjų gandrų apskaitos kartojamos kas dešimtį metų.
Lietuvos ornitologų draugija rūpinasi šalies paukščių globa ir apsauga. Didelis draugijos rūpestis – gandrų apskaitai sutelkti pakankamai savanorių bei koordinuoti jų darbą. Todėl LOD sekretoriatas nuolat registruoja naujus ir konsultuoja anksčiau dirbusius apskaitos savanorius.
„Manome, kad kiekvieno gamtosauga, paukščiais besidominčio žmogaus arba kiekvieno neabejingo gamtai šalies piliečio pareiga prisidėti vykdant šį darbą ir Lietuvos ornitologų draugijai padėti skaičiuoti gandrus. Baltuosius gandrus pažįsta visi, nepriklausomai nuo patirties, specialybės ir amžiaus”, – sako ornitologų draugijos direktorius.