Naujos migracijos grėsmės

Lengvatos pigios darbo jėgos importui iš trečiųjų šalių gali paskatinti dar daugiau lietuvių išvykti į užsienį

Svarstomas naujas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas gali dar labiau paskatinti lietuvių migraciją. Jame numatytos papildomos garantijos darbo jėgai iš trečiųjų šalių mūsų darbo rinkoje gali iškreipti konkurenciją.

Kai pasikviesti darbuotojus iš Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos taps lengviau, darbdaviai nebebus suinteresuoti gerinti darbo sąlygas ir atlyginimus, nes atvykėliai paprastai sutinka su prastesniais. Tautiečiams beliks geresnio gyvenimo ieškoti užsienyje.

Tokias grėsmes įžvelgia Seimo narys Henrikas Žukauskas, peržiūrėjęs naująjį įstatymą. „Kai kurios jame atsiradusios nuostatos iškreipia darbo rinką. Susiklosto paradoksali situacija: užuot dėjus pastangas, kad pagerėtų darbo sąlygos, kiltų atlyginimai, ir tai galėtų lietuvius sulaikyti Lietuvoje, sudaromos palankesnės sąlygos atvykti darbo jėgai iš trečiųjų šalių”, – piktinasi Seimo narys.

Kita problema – šie darbuotojai atvažiuoja be draudimo, be jokių garantijų, o juk Lietuva, kaip juos priimanti šalis, privalės jais rūpintis. Pavyzdžiui, kad nebūtų darbdavių diskriminuojami, kaip nutikdavo anksčiau į užsienį dirbti nuvykusiems lietuviams. Tai nemenka našta mūsų valstybės biudžetui. Darbdaviai, aišku, siekia, kad darbuotojams iš trečiųjų šalių atvykti dirbti į Lietuvą būtų kuo mažiau kliūčių, bet reikia įvertinti, kad liberalumas šioje srityje gali atsigręžti prieš mus.

H.Žukauskui kelia nerimą, kad įstatymo projekte išplėstos darbuotojų iš trečiųjų šalių šeimos narių teisės, susijusios su santuokomis, įvaikinimu ir pan. „Įstatymas parengtas skubotai, todėl turi trūkumų. Aš užregistravau kai kurias jo pataisas, sugriežtinančias pernelyg liberalias nuostatas, tikiuosi, kad į jas bus atsižvelgta, kai Seimas jį svarstys rudens sesijoje”, – aiškina parlamentaras.

Tai, kad pats metas imtis realių veiksmų, kurie padėtų sustabdyti migraciją, o ne dar labiau ją skatinti, liudija ir neseniai Statistikos departamento paskelbti naujausi duomenys. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per 16 Lietuvos Nepriklausomybės metų iš šalies emigravo 404 tūkst. žmonių. Tačiau šie skaičiai gali būti gerokai didesni, nes tik kas antras ar trečias emigrantas deklaruoja savo išvykimą.

Tyrimas parodė, kad 2001 – 2005 metais neoficialiai iš šalies išvyko apie 70 tūkst. žmonių, kartu su deklaravusiais tai – apie 126 tūkst. 2001 – 2003 neoficialiai emigravo apie 20 tūkst. lietuvių. Lietuvai tapus ES nare 2004 metais, palyginti su 2003, neoficialiai išvykstančiųjų skaičius išaugo du kartus.

2001 – 2005 metais neoficialiai emigravo daugiau vyrų nei moterų, kartu su šeimos nariais neoficialiai iš šalies išvyko apie 8 tūkst. vaikų iki 14 metų amžiaus, iš viso – apie 14 tūkst. vaikų. Du iš trijų neoficialiai emigravusių 15 metų ir vyresnių gyventojų turėjo vidurinį išsilavinimą, kas penktas baigęs aukštąjį ar aukštesnįjį mokslą.

Didžiausią išvykstančių neoficialiai lietuvių dalį sudaro anksčiau nedirbę asmenys, kvalifikuoti darbininkai. Kas trečias iš jų per pastaruosius penkerius metus neturėjo darbo, o kas penktas buvo kvalifikuotas darbininkas. Per šį laikotarpį neoficialiai emigravo ir apie 11 tūkst. specialistais, tarnautojais dirbusių lietuvių.

Kaip pažaboti migraciją, susirūpino ir Seimas. Jis priėmė rezoliuciją, kurioje konstatuojama, kad per pastaruosius 15 metų iš Lietuvos į užsienio šalis nuolat gyventi išvyko apie 10 proc. gyventojų. Kaip komentavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, akivaizdu, kad yra būtinybė nedelsiant sukurti ir pradėti vykdyti nuoseklią ilgalaikę valstybės politikos strategiją emigracijos procesams valdyti, numatyti finansavimą jai įgyvendinti, jei norime valdyti situaciją.

Rezoliucijoje siūloma emigracijos mažinimą paskelbti vienu iš pagrindinių nacionalinių tikslų 5 – 10 metų laikotarpiui. Vyriausybei siūloma tobulinti emigracijos stebėsenos sistemą, skirti daugiau dėmesio neoficialios migracijos vertinimui, parengti emigracijos poveikio šalies socialinei ir ūkio raidai vertinimo sistemą bei susieti šiuos duomenis su valstybės ilgalaikės raidos strategija.