„Pažiūrėkit, pas mus čia kaip užsienyje”, – sakė Ramygalos senelių globos namų gyventoja Anastazija Garuckienė, kviesdama žurnalistus pažiūrėti moderniai įrengto vonios kambario.
Naujų Ramygalos senelių globos namų darbuotojai pasakojo, kad vieną močiutę pačią pirmą naktį reikėjo įkalbinėti, kad gultų miegoti į lovą, nes patalynė jai pasirodė pernelyg graži ir bijojusi sutepti.
Ramygalos socialinių paslaugų centro senelių globos namai pirmuosius savo gyventojus pasitiko liepos pabaigoje. Šiuo metu čia gyvena 13 senukų, nors iš viso įrengta 16 vietų.
Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas sakė, kad šiuo metu daugiau nėra norinčiųjų, nes visi, kurie norėjo Ramygalos senelių namuose gyventi, čia ir pateko.
Senelių globos namai buvo suremontuoti gerokai anksčiau, nei į juos įsikėlė pirmieji gyventojai. Pasak vicemero, tam tikras laikas praėjo, kol buvo suderinti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai. Be to, dar reikėjo gauti 100 tūkstančių litų baldams įsigyti.
Įrangai prireikė milijonų
Ramygalos senelių globos namams įrengti prireikė 1,9 milijono litų. 300 litų buvo gauti per projektus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o visą likusią dalį Panevėžio rajono savivaldybė gavo iš Valstybės investicijų programos.
Šiuo metu iš tos pačios programos jau paskirta 300 tūkstančių litų Ramygalos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės bei senelių globos namų bendram maitinimo blokui rekonstruoti. Rekonstrukciją planuojama atlikti šiais metais.
Panevėžio rajone šiuo metu veikia 4 senelių globos namai: Gustonyse, Krekenavoje, Raguvoje ir Ramygaloje. Pasak vicemero V.R.Gritėno, Ramygalos globos namai patys geriausi.
Senelių globos namai veikia pirmame pastato aukšte, antrame aukšte įsikūrusi Ramygalos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Anksčiau pirmame aukšte buvo ligoninės vaikų skyrius.
Ligoninės vyriausioji gydytoja Irena Laucienė kartu vadovauja ir globos namams.
Šie namai turi 8,5 etato darbuotojų. Ištisą parą budi budėtojai, visas patalpas valo valytoja.
Ligotiems seneliams ligoninė pašonėje
Visi šiuose namuose apsigyvenę seneliai yra Panevėžio rajono gyventojai, suvažiavę iš Krekenavos, Naujamiesčio, Raguvos, o daugiausia iš pačios Ramygalos.
Beveik visi kalbinti seneliai sakė, kad labai nenorėję palikti savo namų, bet sveikata sušlubavusi taip, kad patys nebegalėję savimi pasirūpinti.
Globos namų gyventojams labai svarbu, kad antrame pastato, kuriame jie gyvena, aukšte įsikūrusi ligoninė. Jie sako, kad susirgus tereikės tik pakilti liftu į antrą aukštą ir jokių rūpesčių, o anksčiau labai privargdavo, kol apvažiuodavo gydytojus.
Seneliai rodė, kad jų kambariuose yra ir mygtukai, kuriuos paspaudus galima išsikviesti pagalbą, jei sveikata staigiai pablogėtų.
„Į senelių globos namus priimami tik vieniši asmenys, kurie neturi artimųjų, ir invalidai. Visi, kurie pageidavo Ramygalos globos namuose gyventi, gavo vietą. Panevėžio rajone 64 seneliai turi slaugą namuose, bet yra kas nebegali vieni savo namuose gyventi”, – kalbėjo Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Braukė ašaras, prisiminę namus
Senelių globos namuose yra keturi vienviečiai ir šeši dviviečiai kambariai. Kiekvienas kambarys turi savą vonios kambarį. Patalpos šiuolaikiškai įrengtos, apstatytos moderniais šviesiais baldais.
„Džiaugiamės, kad turime naujus namus. Visko čia kol kas užtenka, viskuo esame labai patenkintos. Ramiai išsimiegame, o anksčiau bijodavom namuose, kai tokių baisių atsitikimų būna. Dabar mes, senos bobutės, apsaugotos ir miegam drąsiai”, – „Panevėžio rytui” sakė 82 metų globos namų gyventoja ramygalietė Stasė Jasaitytė.
Ji trumpai išdėstė savo gyvenimo istoriją. Buvo netekėjusi, tai iš vaikų namų paėmė vaiką, užaugino. Dabar jis bedarbis, sunkiai verčiasi, o jos pačios sveikata prasta, kojos nebeneša, tai nutarė, kad vienintelė išeitis – senelių globos namai.
Paklausta, kokius daiktus iš namų čia atsigabeno, senutė susigraudino, nubraukė ašarą.
„Viską palikau vaikui, tik tą paveikslą iš namų pasiėmiau”, – parodė ant sienos kabantį šventą paveikslą.
Jos kambario draugė 83 metų Stefa Palionytė pasakojo, kad su savo broliu Vytautu Naujamiestyje gyveno tol, kol leido jėgos. Kai sveikata visai sušlubavo, abu susėdo ir nutarė, kad reikėtų kraustytis į senelių namus. Kartu ir atvažiavo į Ramygalos globos namus, o savo namus paliko tuščius.
„Namai dabar tušti stovi, raktai pas gimines. Mes su broliu beveik vieno amžiaus, jis pusantrų metų vyresnis. Seniai jau svarstėm, kad nebegalim vieni gyventi. Kai susirgom, tai nebegalėjom savimi pasirūpinti. Jei būtų kokie žmonės prižiūrėję, tai būtume jiems namą palikę ir savuose namuose dienas baigę”, – dejavo senutė.
Ji sakė, kad Ramygalos senelių namuose jai labai patinka maistas, tik gaila, kad jau virškinimas sutrikęs, nebegalinti „baliavoti”.
Gardų maistą gyrė ir kiti šių namų gyventojai. Jie sakė, kad namuose taip nevalgę.
Maitinami 4 kartus per dieną
„Pažįstami gąsdino mus. Sakė, kur jūs važiuojat. Badu marins, ant lovos dieną atsigulti neleis. Nei čia taip yra, nei ką”, – juokėsi senukai, prisiminę tas iš piršto laužtas kalbas.
Per 20 metų šiame pastate, ligoninės vaikų skyriuje, slauge dirbusi A.Garuckienė, visų meiliai vadinama Nastute, dabar čia jautėsi tarsi savo namuose gyventų, taip viskas čia įprasta.
„Užsitarnavau, kaip ir į namus parėjau. Tik viskas dabar čia labai pasikeitę. Taip gražu, kaip kokiame užsienyje. Kai aš dirbau, tai nieko panašaus nebuvo. Vandenį kibirais atsinešdavome”, – „Panevėžio rytui” pasakojo senutė.
Pats jauniausias šių namų gyventojas 62 metų Jonas Šidlauskas sakė, kad kai gulėjęs Panevėžio ligoninėje, tai maistas ten buvęs prastesnis nei čia.
„Čia taip gerai, kad geriau būt negali. Viskas vietoj: ir dušas, ir tualetas. O maistas tai net labai geras”, – tvirtino J.Šidlauskas.
Ligoninės vyriausioji gydytoja ir globos namų direktorė I.Laucienė sakė ne kartą iš ligonių girdėjusi pagyrimus dėl maisto. Ypač visiems patinkančios tirštos sriubos, primenančios namie virtas.
Senelių globos namų gyventojai maitinami 4 kartus per dieną. Čia jie valgo ir tokius produktus, kurių namuose gyvendami nenusipirkdavo, – bananus, jogurtus.
Gyvens ne už dyką
„Kažin ar mums užteks pensijos už tokį gyvenimą susimokėti?” – „Panevėžio ryto” korespondentės klausinėjo senutės.
Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja A.Paškevičienė sakė, kad už gyvenimą senelių globos namuose bus atskaičiuojama 80 procentų pensijos, nesvarbu, kokio dydžio ji būtų. Kita pensijos dalis liks pačiam pensininkui.
Pagal naują įstatymą 80 procentų reikia mokėti nuo visų gaunamų pajamų (jei yra išnuomota žemė, gaunami dividendai ir panašiai). Be to, jei turto vertė viršija nustatytą toje teritorijoje turto vertę, tai reikia mokėti vieną procentą nuo tos vertės.
Pasak A.Paškevičienės, seniau senelis, išeidamas į globos namus, stengdavosi savo turtą parduoti, padovanoti, bet dabar bus žiūrima, kokį turtą jis turėjo prieš 12 mėnesių, ir teks už jį mokėti.
„Nė vieno iš gyvenančių Ramygalos senelių globos namuose turtas neviršija normatyvų, bet iš pradžių žmonės buvo išsigandę”, – sakė Globos ir rūpybos skyriaus vedėja.
Pasak jos, kiekvieno gyventojo globos namuose viena diena Panevėžio rajono savivaldybei kainuoja 40 litų.
Vieni laukia linksmybių, kiti – mirties
Senelių globos namų gyventojai, paklausti, ką žada veikti laisvalaikiu, sako čia turintys visokių užsiėmimų. Daugiausia laiko praleidžia bendraudami vienas su kitu. Bendrame kambaryje pažiūri televizorių, pažaidžia šaškėmis, šachmatais.
Stipresnės sveikatos senukai išeina į miestelį pasivaikščioti, išklauso šv. Mišias bažnyčioje, prasčiau besijaučiantys pasimelsti nueina į koplytėlę, esančią to paties pastato antrame aukšte.
72 metų Antanas Kunskas, buvęs mokytojas, daugiausia laiko praleidžia skaitydamas knygas. Ant jo stalo guli krūva knygų iš Ramygalos bibliotekos, dauguma jau skaitomos kelintą sykį.
Vyras apgailestavo, kad į namus negalima iš bibliotekos parsinešti laikraščių, beveik visi žurnalai skirti moterims, o iš rimtesnių leidinių radęs tik senus „Kultūros barus”.
Ilgus metus Vilniaus krašte mokytojavęs, vėliau gyvenęs Ėriškiuose, A.Kunskas guodėsi, kad pasenęs žmogus pasijaučia niekam nebereikalingas.
Beje, senelių globos namuose gyvena du Antanai Kunskai, kad juos atskirtų, vieną vadina mokytoju Kunsku.
Vyriausioji seselė Rita Kaupienė sakė, kad ateity atsiras daugiau pramogų, jau sutarusi su mokykla dėl koncerto, turės savą bibliotekėlę.
Globos namuose gyvenantys vyrai entuziastingai sutiko žinią, kad čia bus kažkokių linksmybių, ir sakė mielai patys šventėse sudalyvaus, jei tik jų bus.
Tuo tarpu moterys buvo didesnės pesimistės. Pasak jų, kai galvos prastai veikia, tai nei radijo klausyti, nei televizoriaus žiūrėti nebegali, ką jau apie kitokias linksmybes galvoti.
„Akli, kurti, nebepaeiname, tai sėdime ir laukiame mirties”, – padejavo viena senutė.
Kai kurie ramygaliečiai guodėsi, kad nors jų namai visai netoli, tačiau ir iki jų nebėra sveikatos nueiti, pasižiūrėti, kas ten dedasi, pažįstamus aplankyti.