Aptarnavimo sferos darbuotojų įvertinimas arbatpinigiais šiems gali sukelti ne tik džiaugsmą, bet ir giliai įžeisti.
Lietuvoje bei daugelyje pasaulio valstybių palikti papildomą atlygį už suteiktas paslaugas – gero tono ženklas. Tačiau kai kuriose Europos valstybėse manoma, jog atvirai palikti arbatpinigiai žeidžia darbuotojo savigarbą. Ši problema jau pradėta spręsti. Pastaruoju metu dažnėja atvejai, kai arbatpinigiai yra įskaičiuojami į paslaugos kainą. Kitaip tariant, nereikia nustebti, jei gautoje sąskaitoje bus įrašyta „5 proc. už aptarnavimą”.
Pagrindinis uždarbis
Pajūrio kavinėse kalbinti barmenai teigė, jog lietuviai vis dar šykštūs arbatpinigių. Dosniausio klientų įvertinimo sulaukia Nidoje besidarbuojantys barmenai bei padavėjai. Jų teigimu, per savaitę arbatpinigių jie gauna apie 500 litų. Padavėjų žodžiais, suma būtų gerokai mažesnė, jei į kavines rečiau užsuktų užsieniečiai.
„Lietuviai paprastai palieka iki 10 litų. Arbatpinigių kiekis dažniausia priklauso nuo mokamos sumos. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai sąskaita siekia kelis šimtus litų, o lankytojai juos aptarnavusio darbuotojo darbą įvertina tik smulkiais centais. Tautiečiai tikrai nesilaiko principo, jog arbatpinigių reikėtų palikti bent 10 proc. sąskaitos dydžio”, – pasakojo Palangoje besidarbuojanti Jūratė.
Anot jos, dosniausi – rusai. Kai kuriems iš jų negaila padavėją pamaloninti ir šimtu litų, nors užsisako tik alaus bokalą.
Kalbinti jaunuoliai pasakojo, jog arbatpinigių dydis matomas kliento akyse. Jie prisipažino, jog, iš lankytojo nesitikėdami arbatpinigių, šiam „netyčia” skiria mažiau dėmesio. „Nemanau, jog nusikalstame. Juk arbatpinigiai – pagrindinis mūsų uždarbis”, – samprotavo Jūratė.
Įskaičiuoja į kainą
Daugelyje Europos šalių arbatpinigių duodama ne tik barmenams bei padavėjams, bet ir kitų aptarnavimo sferų darbuotojams: viešbučio patarnautojams, šveicoriams, administratoriams. Tačiau Lietuvoje šis paprotys dar nėra prigijęs.
Žinomos trys arbatpinigių davimo tendencijos: europietiška, kai duodami arbatpinigiai yra mažesni, amerikietiška, kai jų negailima, ir rytietiška, kai arbatpinigiai yra išsireikalaujami.
Tačiau pastaruoju metu arbatpinigių davimo tendencijos baigia suvienodėti – jie paprasčiausiai yra įskaičiuojami į paslaugos kainą. Ši tradicija ypač prigijo Vokietijoje, Šveicarijoje, Skandinavijos šalyse.
Šiose valstybėse vyrauja nuomonė, jog atvirai duodami arbatpinigiai – nepriimtinas dalykas, nes tai žeidžia žmogaus savigarbą. Konservatyvių valstybių gyventojai mano, kad arbatpinigius duodantys klientai klaidingai įsivaizduoja, jog jų uždarbis nepakankamas.
Mūsų šalyje taip pat daugėja atvejų, kai pateiktoje sąskaitoje įrašomas mokestis ir už aptarnavimą. Jis dažniausia siekia 2 – 7 proc. sąskaitos sumos. Vis dėlto lietuviai darbuotojai mielai priima ir klientų paliktus arbatpinigius. Nė vienas iš jų nė neketina įsižeisti dėl tokio lankytojo gesto.
Palikti peleninėje
Vakarų Europoje ir ypač aukščiausio lygio viešbučiuose arbatpinigių galima ir nepalikti. Anglijoje ir Prancūzijoje net ir pigiuose viešbučiuose arbatpinigių negalima duoti kambarinėms. Tačiau jei klientas vis dėlto nepagailės pinigų už paslaugumą, juos derėtų palikti peleninėje. Priešingu atveju kambarinė supras, kad klientas pinigus pamiršo ir jų neims.
Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Graikijos viešbučiuose arbatpinigiai privalomi. Jie nebūtini tik tuose viešbučiuose, kurie skirti turistams apsistoti vienai nakčiai.
Daugelyje Europos šalių šiuo metu sparčiai plinta „turistų švietimo dėl arbatpinigių” tradicija. Viešbučiuose kambarių raktus klientams išduodantys darbuotojai nesidrovėdami paaiškina, kam ir kiek arbatpinigių derėtų palikti.
Etiketo specialistai tvirtina, jog solidūs arbatpinigiai ne visada yra gero tono ženklas. Todėl švaistytis pinigais į kairę ir į dešinę tikrai nederėtų.
Vis dėlto norint nustatyti, kiek reikia duoti arbatpinigių, nerekomenduojama viešai naudotis skaičiuotuvu. Patariama, kad arbatpinigių dydis turėtų siekti apie 10 proc. mokamos sumos. Tačiau arbatpinigių negalima duoti smulkiausiomis monetomis. Pavyzdžiui, litą surinkti baltais centais. Nemandagu paaiškinti, jog arbatpinigių nebus, nes turimos kupiūros per stambios.
Taip pat nepatartina patarnavusiam ar paslaugą suteikusiajam arbatpinigių dėti į kišenę. Juos rekomenduojama padėti arba ant stalo, arba ant lėkštutės, arba įdėti į dėklą, kuriame buvo pateikta sąskaita.
Virga Siaurytė