„Rusijos slaptosioms tarnyboms svarbūs ir Berlyno, ir Briuselio planai.
Jos labai domisi ir sparčiai besivystančiomis Baltijos šalimis”, – interviu „Lietuvos rytui” neseniai tvirtino žinomas vokiečių publicistas Friedrichas Schlomannas, tiriantis užsienio slaptųjų tarnybų veiklą Vokietijoje.
Šiuos analitiko žodžius patvirtino Lietuvoje prieš kelias savaites įvykęs vienas vizitas. Vilniuje lankėsi ir su aukščiausiais šalies vadovais susitiko buvęs komunistinės Vokietijos žvalgybos „Stasi” agentas Matthiasas Warnigas.
„Dresdner Bank” skyriui Rusijoje vadovaujantį M.Warnigą priėmė ir prezidentas Valdas Adamkus, ir Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas.
Valstybės saugumo departamente (VSD) dėl M.Warnigo vizito vyksta tyrimas, tačiau pareigūnai apie tai nekalba.
Tyli ir prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Rytis Muraška.
M.Warnigas Prezidentūroje apsilankė keistomis aplinkybėmis.
Buvusio šnipo pavardė atvykstančiųjų svečių sąraše atsirado paskutinę minutę. Šalia kitų pavardžių ją ranka įrašė vieno šalies vadovo patarėjo sekretorė.
Seni ryšiai dar nenutrūkę
M.Warnigas į Lietuvą buvo atvykęs kartu su Rusijos „Gazprombank” penkių asmenų delegacija. Svečiai domėjosi bankrutuojančio koncerno „Jukos” valdoma bendrovės „Mažeikių nafta” akcijomis.
Šiai delegacijai vadovavo Andrejus Akimovas, apie kurio ryšius su KGB plačiai kalba Maskvos verslininkai.
1985-1990 m. daugelis Sovietų Sąjungos pramonės ir ūkio įmonių ėmė kurti savus bankus.
Panašiai elgėsi ir dujų koncernas „Gazprom”. Tuometinis SSRS dujų pramonės ministras Viktoras Černomyrdinas įkūrė „Gazprombank”.
A.Akimovas šiam bankui pradėjo vadovauti tada, kai Rusijos prezidentu tapo Vladimiras Putinas. Juos iki šiol sieja draugiški ryšiai.
Laiko užgrūdinta draugystė
M.Warnigas gerai pažįsta V.Putiną jau daugelį metų. Pažintis užsimezgė dar tais laikais, kai šis „Stasi” agentas rinko ir analizavo informaciją apie ginklų gamybą.
Likus vos mėnesiui iki VDR komunistinio režimo žlugimo ir Berlyno sienos griuvimo, M.Warnigas išvyko dirbti į Drezdeną ir pradėjo bendradarbiauti su KGB. Čia jis ir susipažino su KGB karininku V.Putinu, kuris Drezdene dirbo nuo 1985 metų.
Tuo metu V.Putino užduotis buvo verbuoti agentus, galinčius dirbti priešininko teritorijoje be diplomatinės priedangos. V.Putino užverbuota M.Warnigo grupė veikė kaip konsultacinė bendrovė.
Žlugus komunistinei Vokietijos valdžiai, V.Putinas sugrįžo į Sankt Peterburgą, o M.Warnigas pradėjo dirbti Drezdeno banke.
1991 metais M.Warnigas ėmė vadovauti šio banko skyriui Sankt Peterburge. Po dvejų metų čia buvo atidaryta bendrovė „BNP-Dresdner Bank”. Esama žinių, kad ši bendrovė buvo sukurta padedant V.Putinui, kuris tuo metu sparčiai kopė Sankt Peterburgo valdininkijos laiptais.
Nepamiršta V.Putinas savo užverbuotu agentu pasirūpinti ir dabar. Būtent M.Warnigo vadovaujam „Dresdner Bank” Rusijos skyriui šių metų pradžioje patikėta atlikti „Jukos” vieno svarbiausių naftos gavybos padalinio „Juganskneftegaz” patikrinimą.
Svečių biografija nerūpi
„Man tų interesantų biografijos visai nerūpi ir aš jų netikrinu”, – atsakė premjeras A.Brazauskas, „Lietuvos ryto” paklaustas, kokius „Mažeikių naftos” reikalus aptarinėjo su buvusiu agentu ir artimu V.Putino bičiuliu.
Galbūt tai – tik sutapimas, bet iškart po A.Akimovo ir M.Warnigo apsilankymo Vilniuje Rusijos teisingumo ministerija pereikalavo, kad Lietuva ir Olandija uždraustų Kremliaus sužlugdytam koncernui „Jukos” atlikti operacijas su „Mažeikių naftos” akcijomis.
Į žinią reagavo skirtingai
Išvykdamas vizito į Japoniją, A.Brazauskas patikino, kad „Mažekių naftos” aktyvai Olandijoje įregistruotoje „Jukos” dukterinėje įmonėje yra saugūs ir esą Lietuvai nėra reikalo jaudintis.
Tuo tarpu prezidentas į šią žinią reagavo ne taip atsainiai. V.Adamkus pareikalavo, kad jam būtų pateikti visi dokumentai, susiję su padėtimi „Mažeikių naftoje”.
Savaitgalį grįžęs iš Japonijos A.Brazauskas šią savaitę turėtų susitikti su šalies vadovu ir aptarti šiuos reikalus. Galbūt iki šio susitikimo ir VSD pateiks atsakymą, ką Vilniuje veikė M.Warnigas.
Keisti vizitai – ne naujiena
Vyriausybės ir Seimo atstovai pernai buvo įsivėlę į žodžių karą dėl kito įtartino vizito.
Paaiškėjo, kad 2002 metais mūsų šalyje lankėsi kadrinis Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojas Vladimiras Alganovas, kuris 1997 metais buvo išsiųstas iš Lenkijos už šnipinėjimą.
Konservatorių raginamas paaiškinti šio vizito aplikybes premjeras A.Brazauskas nurodė, kad V.Alganovas buvo pakviestas į derybas dėl branduolinio kuro pirkimo kaip koncerno „Rosenergoatom” vykdančiojo direktoriaus patarėjas.
VSD išsiaiškino, kad V.Alganovas mūsų šalyje viešėjo Vyriausybės kontroliuojamos, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios Ignalinos atominės elektrinės direktoriaus Viktoro Ševaldino kvietimu.
Birutė Vyšniauskaitė