Nori gerai mokamo darbo – ieškok pažįstamų

Gerai mokamas pareigas prestižinėmis laikomose įmonėse galima eiti tik turint pažinčių. Skaičiai rodo, kad pusę besidarbinančiųjų darbą gauna tik pažįstamų pagalba.

„Lietuvos žinios” nutarė atlikti eksperimentą ir pabandė įdarbinti pilietį, turintį aukštąjį išsilavinimą ir nemažą darbo patirtį. Eksperimento tikslas buvo gauti darbą vienoje iš prekybos ar ITT (informacinių technologijų ir telekomunikacijų) sektoriaus užsienio kapitalo bendrovių. Svarbus veiksnys buvo socialinės garantijos ir oficialus ne mažesnis kaip 3500-4500 litų atlyginimas. Darbo paieškas „Lietuvos žinios” pradėjo taip, kaip, ko gero, pradeda daugelis tų, kurie neturi įtakingų pažįstamų. Pirmiausia užsiregistravome keliose įdarbinimo agentūrose ir tiesiogiai kreipėmės į įmones pagal jų publikuotus darbo siūlymų skelbimus.

Pretendentas buvo kviečiamas į visus pokalbius ir lengvai įvykdė įdarbinimo agentūrų ir įmonių keliamus reikalavimus bei pateko į finalinį susitikimą su vadovais. Rezultatas visuomet būdavo toks pats – darbą gaudavo žmogus, nedalyvavęs atrankoje.

Įmonės atstovai pareikšdavo, kad tinkamą kandidatūrą jie rado dabar rinkoje paplitusiu ir populiariu „medžioklės” (angl. „headhunting”) būdu, kai norimas darbuotojas perviliojamas iš kitos darbovietės. Vėliau paaiškėdavo, kad tas laimingasis yra vieno iš vadovų pažįstamas.

Įdomu tai, kad pozicijas užimdavo asmenys, anksčiau neturėję panašios darbo patirties. Vienu atveju į darbą buvo priimtas darbuotojas, kuris keletą metų gyveno Londone, bet ten nieko nedirbo. Kitais atvejais buvo pasirinkti darbuotojai iš visiškai kitų verslo sferų.

Ilgai liūdėti netekdavo. Tos pačios bendrovės po kelių mėnesių vėl skelbdavo konkursą eiti tas pačias pareigas. Paprastai tai būdavo užsienio kapitalo bendrovės, kurioms vadovauja lietuviai.

Galima daryti prielaidą, kad konkursai skelbiami norint parodyti akcininkams, kad viskas vyksta viešai ir etiškai. Paprastai tokiuose konkursuose galutiniams pokalbiams atrenkami 3-10 kandidatų.

Būkime pažįstami

Įdarbinimo agentūros „Associates” (CV.lt) direktorius Arūnas Navickas sako, kad tokie faktai jo nestebina. Agentūros tyrimo duomenimis, 50 proc. ieškančiųjų darbo jį randa gelbstint geriems pažįstamiems.

Anot jo, piliečiai, norintys eiti aukštas pareigas perspektyviose įmonėse, dažniausiai jau turi darbą ir tiesiog nori jį pakeisti kitu, todėl jie gali sau leisti ilgai ieškoti svajonių darbo. Jeigu ieškantysis nenori, kad apie jo paieškas žinotų esami darbdaviai, gali konfidencialiai užsiregistruoti įdarbinimo agentūroje. Navickas priduria, kad įmonės paprastai aukštesnėms pareigoms eiti naudoja „medžioklės” metodą.

Norint rasti konkretų darbą, ekspertai pataria pirmiausia tiksliai įvardyti savo pareigas ir susidaryti įmonių sąrašą, kuriose norima dirbti. Visi rekomenduoja pradėti nuo pažįstamų. Jeigu atsitiko taip, kad jų neturite, geriau rašykite laiškus, kuriuose būtų pateikta informacija apie jus įmonės vadovybei.

Petras Masiulis, šiuo metu vadovaujantis ryšio bendrovei „Tele2” Lietuvoje, prisimena, kad baigęs studijas užsienyje daugiau nei pusę metų negalėjo rasti norimo darbo. Per tą laikotarpį jis buvo parašęs apie 200 laiškų, bet konkrečių pasiūlymų taip ir nesulaukė. Tiesa, tuo metu darbo jis ieškojo užsienyje. Po ilgų pastangų jam pavyko įsidarbinti „Procter & Gamble” Baltijos šalių padalinyje Latvijoje.

Ir pažįstamus tikrina

Visos privataus kapitalo įmonės siekia gauti kuo daugiau pelno, todėl nėra linkusios švaistyti pinigų, jei darbuotojas dirba be jokio rezultato. Dažniausiai po bandomojo laikotarpio giminių ir pažįstamų paslaugų užsienio kapitalo bendrovėms tenka atsisakyti.

Navickas pažymi, kad „lengvu keliu” į darbą priimtas darbuotojas, palyginti su kandidatu, kuris dalyvauja konkurse ir pereina ilgus bei sudėtingus atrankos etapus, nebūna toks motyvuotas ir perdaug nesistengia, kad pateisintų įmonės lūkesčius.

„Neretai įmonės kreipiasi, kad mes patikrintume jų pačių surastą kandidatą. Atlikus tokius testus ir paaiškėja, ką konkretus žmogus gali ir ko yra vertas. Gal dėl to dalis į darbą priimtų pažįstamų ilgai neužsibūna tam tikrame poste”, – svarsto Navickas.

Užsienyje – panašiai

Andrejus Mekionis, prieš penkerius metus išvykęs iš Lietuvos ir Švedijos „Linköping” universitete įgijęs verslo valdymo specialybę, pabrėžia, kad užsieniečiams gauti aukštesnių pozicijų darbą čia labai sunku.

„Užsieniečius švedai labai nenoriai kviečia dirbti į perspektyvias įmones. Sunkiausia patekti į pirmą pokalbį, bet jei jau esi pakviestas, šansai dideli”, – pasakoja Mekionis. Jis sako, kad čia eiti atsakingas pareigas kandidatai taip pat kviečiami, atsižvelgiant į pažįstamų žmonių rekomendacijas. Kitaip nei Lietuvoje, čia didesnis dėmesys skiriamas pretendento kvalifikacijai.