Dėl vyro išteisinimo ir reabilitavimo po mirties dešimtmetį kovojusi Aldona Gramauskienė pasiekė, kad ji su dukra gautų bent moralinę kompensaciją
Kompensacija už padarytą moralinę žalą gali būti išmokama ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems, jei nukentėjęs asmuo miręs, o žalos atlyginimo dydis negali būti ribojamas įstatymais.
Taip šeštadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Vilniaus apygardos teismo prašymu KT nagrinėjo, ar iki 2002 metų galiojusi Žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Pagal ją teisė į žalos atlyginimą buvo neperleidžiama ir nepaveldima.
Šio sprendimo su ašaromis akyse laukė kaunietė Aldona Gramauskienė, iki šiol sunkiai tikėjusi, kad tiesa ir teisingumas gali triumfuoti, bet pasiryžusi eiti iki galo.
Įklampino automobilis
Beveik prieš dešimtmetį, 1996-ųjų spalį, 40-metis prekybininkas Jonas Gramauskas iš darbo grįžo neblaivus ir gerokai gavo pylos nuo žmonos Aldonos. Per konfliktą žmona vyrui apdraskė veidą.
Šis konfliktas padarė lemiamą įtaką Gramauskų šeimai. Mat tą pačią spalio dieną Kauno miesto Panemunės policijos komisariate (PK) kaunietė Vanda Leonavičiūtė parašė pareiškimą, kad ją naktį sumušė ir apiplėšė maždaug 30-metis „Žaibiško greičio” taksistas ir jo bendraamžis pažįstamas Ričardas. Pasak Leonavičiūtės, skriaudikai vairavo automobilį „Ford Siera”, kurio valstybinis numeris yra 036. Policininkai automobilį rado vienoje aikštelėje. Jis tikrai dar neseniai buvo taksi ir jį Gramauskams pardavė Aldonos brolis.
Policija pradėjo tyrimą, mašina atsidūrė policijos komisariato kieme. Policijoje nukentėjusioji staiga pradėjo atgauti atmintį ir „pažino” ne tik automobilį, bet ir jo vairuotoją. Be to, atsirado dar viena nukentėjusi mergina – Valentina Dorošinaitė. Ne kartą keisti ir tikslinti merginų parodymai leido nuteisti nekaltą žmogų. Pareigūnai ir teisėjai neatsižvelgė į tai, kad merginų parodymai keitėsi ir prieštaravo vieni kitiems.
Negana to, Panemunės PK kieme stovėjęs nusikaltimo įrodymas – automobilis – „netikėtai” buvo apvogtas.
Užmerkė akis
Sužinojusi apie kaltinimus vyrui, Gramauskienė pakvietė būrį liudininkų, patvirtinusių, kad visą dieną po Leonavičiūtės ir Dorošinaitės sumušimo Gramausko veidas dar buvo neapdraskytas. Tačiau Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, o vėliau apylinkės teismo teisėjui Jonui Furmanavičiui šie liudytojai pasirodė nepatikimi. Gramauskas liko pagrindinis įtariamasis, jam buvo pateikti kaltinimai dėl dviejų jaunų merginų sumušimo ir apiplėšimo.
1999 metų pradžioje byla atsidūrė ant Kauno apylinkės teisėjo Leono Jachimavičiaus stalo. Teisėjas iš karto pastebėjo, kad byla daug kur prasilenkia su realybe, yra „pritempta”. Teisėjas grąžino bylą tardymui papildyti. Tačiau vėliau nelabai pasikeitusi byla pateko pas naują teisėją – Furmanavičių. Šis iškart pripažino Gramausko kaltę ir skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Alytaus griežtojo režimo kolonijoje.
Gynyba pasiekė, kad bylą apeliacine tvarka persvarstytų Kauno apygardos teismas. Šįkart teismas atsižvelgė į visus prieštaravimus, netikslumus ir keistas interpretacijas, panaikino apylinkės teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo tirti Kauno apylinkės prokuratūrai.
Kol byla keliavo po teismus ir prokuratūrą Gramauskas Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir kalėjime mirė nuo išeminės širdies ligos.
Netrukus Kauno miesto apylinkės prokuratūra skubiai nutraukė Gramausko baudžiamosios bylos tyrimą dėl kaltinamojo mirties.
Siekė reabilitavimo
Tačiau Gramauskienė pasiryžo kovoti iki galo. Ji reikalavo, kad byla būtų ištirta iki galo. Moteris tvirtino, kad jai rūpėjo ne materialinė valstybės kompensacija, o vyro reabilitacija po mirties. Ji reikalauja, kad jis būtų pripažintas nekaltai nuteistu. Gramauskienės pastangomis vyro byla pateko į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą.
Gramauskienė teigia, kad su byla susipažinęs šio departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka iškart pasakė, jog byloje yra fabrikavimo požymių. Visi įrodymai prieš Gramauską pripažinti niekiniais, nustatyta, kad tardymo veiksmai atlikti šiurkščiai pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus.
Siekia nubausti kaltuosius
Gramauskienė su civiliniu ieškiniu kreipėsi dėl turtinės ir moralinės žalos atlyginimo. Ji iš valstybės reikalavo po pusę milijono litų sau ir dukrai Renatai. Tačiau pagal tuomet galiojusį įstatymą nukentėjusiojo artimieji negalėjo pretenduoti į žalos atlyginimą, o ir pati žala negali būti įvertinta daugiau kaip 10 tūkst. litų. Moteris su tuo sutikti nenorėjo.
Šeštadienį išklausiusi jai palankaus sprendimo Gramauskienė susigraudino. Moteris pabrėžė, kad jai svarbiausia – ne prisiteisti pinigus, o nubausti pareigūnus, dėl kurių kaltės ji neteko vyro.
„Vyrą pražudė konkretūs policijos, prokuratūros ir teismo darbuotojai, jie ir yra atsakingi už vyro, kuris iki kalėjimo jokių širdies ligų neturėjo, mirtį”, – įsitikinusi kaunietė.
„Man nereikia to milijono. Svarbiausia, kad jie (pareigūnai – red.) išgyventų tai, ką patyriau aš ir mano vyras”, – teigė Gramauskienė.