Kariuomenė teigia, kad karių brangiai kainuojančioms tarptautinėms operacijoms pakanka
Daugiau kaip 200 Lietuvos karių dalyvauja misijose Afganistane, Irake, Kosove, tačiau artimiausiu metu šį būrį greičiausiai papildys į tarptautinę operaciją Libane išsiųsti taikdariai.
Išlaidos didėja
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas žurnalistams sakė, kad dėl dalyvavimo misijose Libane bus sprendžiama gavus oficialų kvietimą ir priėmus politinį sprendimą. Ministro teigimu, iš pradžių greičiausiai būtų siunčiama nedidelė karių grupė. J.Olekas pažymėjo, kad, nutarus siųsti karius į Libaną, bent iš pradžių kitų misijų nereikės atsisakyti.
J.Olekas informavo, kad šiais metais Lietuvos dalyvavimui misijose skirta 60 mln. litų, kitąmet planuojama 90 mln. litų. Didžioji dalis šių lėšų atiteks operacijai Afganistane, kur Lietuva vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei. Šiuo metu 221 Lietuvos karys dalyvauja misijose Irake, Afganistane, Balkanuose, Gruzijoje.
Premjeras pasisako „už”
Premjeras Gediminas Kirkilas interviu „Žinių radijui” metu vakar sakė, kad Lietuva turėtų prisidėti prie Jungtinių Tautų taikos misijos karo nuniokotame Libane, tačiau žada atsižvelgti ir į viešąją nuomonę, pranešė BNS.
„Visas pasaulis, tarp jų ir Lietuva, suinteresuota kuo greitesniu taikos įvedimu šiame regione. Ir jei Lietuva bus pakviesta – aišku, tai nebus didžiulės pajėgos – aš manau, kad Lietuva turėtų prisidėti prie šios misijos. (…) Todėl Lietuvos, kaip Jungtinių Tautų narės, interesas, yra kuo greičiau įvesti taiką ir prie to prisidėti”, – interviu Žinių radijui vakar sakė G.Kirkilas.
Anot premjero, bus atkreiptas dėmesys į nevyriausybinių organizacijų, politologų nuomonę apie dalyvavimą misijoje Libane.
Žmonių pakaks
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Vitalijus Vaikšnoras „Kauno dienai” sakė, kad karių naujai misijai pakaktų.
„Jungtinių Tautų sprendimas dėl tarptautinės operacijos jau yra, dabar bus formuojama koalicija Europos Sąjungos šalių pagrindu. Manoma, kad šios koalicijos lydere gali tapti Prancūzija”, – teigė V.Vaikšnoras.
Anot jo, operacija Libane nebuvo planuota. „Jeigu ir bus priimtas teigiamas sprendimas dėl įsijungimo į misiją, mes greičiausiai apsiribosime minimaliu dalyvavimu. Personalo turime pakankamai, bet viskas priklauso nuo finansų. Tai nereiškia, kad mes nieko nedarome. Procesą jau pradėjome”, – sakė V.Vaikšnoras.
Atmetė siūlymą pasitraukti
Lietuvos Seimas pernai priėmė nutarimą, kuriuo mandatas tarptautinėms operacijoms Persijos įlankos regione, Pietų bei Vidurio Azijoje bei Balkanų regione yra pratęstas iki 2007 metų pabaigos.
Seimas nustatė, kad iki kitų metų pabaigos misijose gali dalyvauti iki 420 karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų.
Seimas birželį atmetė nutarimo projektą, kuriuo siūlyta atšaukti Lietuvos Respublikos karius, dalyvaujančius JAV vadovaujamoje karinėje operacijoje Persijos įlankos rajone.
Seimas pasisako už misijas
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas teigė, kad misija negali būti pradėta, kol jai nepritars Seimas. „Kitokios galimybės įstatymuose nėra. Jeigu būtų skubus reikalas, galima sušaukti neeilinį Seimo posėdį”, – sakė jis.
Anot J.Karoso, labai nedaug parlamentarų pasisako prieš dalyvavimą misijose. „Daugelis supranta, kad, tapus NATO nare, turime elgtis solidariai”, – teigė parlamentaras.
J.Karosas pažymėjo, kad šis klausimas visada jautrus. „Juk kalbame apie žmonių sveikatą ir gyvybę”, – sakė jis.
Lietuva tarptautinėse karinėse misijose dalyvauja nuo 1994 metų. Per tą laiką tarptautinėse operacijose yra dalyvavę daugiau nei 2 tūkst. šalies karių. Per visas ligšiolines tarptautines operacijas yra žuvęs vienas Lietuvos karys – 1996 metais vyresnysis leitenantas Normundas Valteris gyvybės neteko Bosnijoje, kai visureigiu užvažiavo ant minos.
Jungtinės Tautos tikisi 15 tūkst. karių
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba praėjusį penktadienį priėmė rezoliuciją, kuria leidžiama dislokuoti Libane iki 15 tūkst. JT karių, turinčių padėti įgyvendinti paliaubas. JT kariai taip pat turėtų padėti Libano armijai nustatyti šalies pietuose buferinę zoną. JT tikisi, kad Pietų Libane per 10-15 dienų bus galima dislokuoti pirmuosius 3,5 tūkst. taikdarių.
Stiprios tarptautinės pajėgos, įskaitant karius iš kelių Europos Sąjungos (ES) šalių, pietiniame Libane gali būti dislokuotos „labai labai greitai”, praėjusį sekmadienį pareiškė ES užsienio politikos koordinatorius Chavjeras Solana.