Lietuvius į Kubą vilioja gamta, egzotika ir nostalgija

Laisvės sala netrukus gali prarasti turistus traukiančią specifiką

Norintieji pajusti Laisvės salos dvasią turėtų paskubėti. Nors pranešama, kad Kubos lyderis Fidelis Kastras sveiksta, tačiau jo liga ir paaiškėjusios skrandžio operacijos aplinkybės leidžia manyti, jog diktatoriaus valdymo laikas baigiasi. Kai kurie politologai spėja, kad po jo mirties pasikeis visa šalis, kuri turėtų su didžiuliu triukšmu sutraukyti komunistinės praeities pančius, tačiau geriau šią šalį pažįstantieji mano, kad iš esmės niekas nepasikeis.

Abejonės dėl sveikatos

Sekmadienį F.Kastrui sukako 80 metų. Gali būti, kad tai buvo paskutinis jo jubiliejus. Kubos lyderiui neseniai buvo atlikta skrandžio operacija, nes iš žarnyno pasirodė kraujas. Diktatorius smarkiai liesėja, nors jau 10 metų nerūko. Gydytojai teigia, kad tai vėžio požymiai.

Tūkstančiai kubiečių, gyvenančių užsienyje, mano, kad F.Kastras netrukus mirs, ir svajoja grįžti į gimtinę. Jie tikisi, kad Kuba pagaliau taps tikru Karibų jūros perlu.

Sugrįžimas į praeitį

Kuba daugeliui lietuvių išlieka tolima svajonė, nes kelionė į šią šalį kainuoja apie 8 tūkstančius litų.

Lietuvos turizmo agentūroms ne visada pavyksta surinkti keleivių į grupę, todėl jos keičiasi turistais.

Turizmo agentūros „West Express” valdybos pirmininkas Arkadijus Maizelis sakė, kad šiuo metu kelionės į Kubą yra išskirtinės. „Visi nori pamatyti, kaip tvarkosi šalis vadovaujant F.Kastrui. Lietuviams tai yra puiki galimybė sugrįžti į praeitį, pamatyti, kaip gyvenome prieš 15-20 metų. Nors šiuo metu turistų srautas į Kubą šiek tiek sumažėjęs, tačiau lietuviai tikrai nebijo F.Kastro”, – juokėsi A.Maizelis.

Jis nesiryžo spėlioti, ar pasitraukus F.Kastrui Kuba praras populiarumą tarp lietuvių. „Ši šalis neteks savo specifikos, taps tokia, kaip visos aplinkinės salos”, – mano A.Maizelis.

Pernai uraganas „Vilma” sunaikino pagrindinio šalies Varadero kurorto paplūdimį. Kurortas įsikūręs siaurame maždaug 500 metrų pločio ir 20 kilometrų ilgio pusiasalyje, nuo Havanos nutolusiame maždaug pora valandų kelio. „Dabar ten viskas sutvarkyta, apie uraganą jau galima pamiršti”, – teigė A.Maizelis.

Šis kurortas yra 99 metams išnuomotas užsieniečiams, į jį negali patekti kubiečiai. Kurorte dirba tik patikimi žmonės: revoliucinių kovų veteranai, jų vaikai, vaikaičiai. Dirbti viešbučio patarnautoju, padavėju yra labai pelninga.

Nauja revoliucija sunkiai įmanoma

Tuo tarpu žurnalistas ir gidas Algimantas Čekuolis, kuris Kuboje gyveno 1962-1966 metais ir ten dirbo vertėju, mano, kad, pasitraukus F.Kastrui, šalyje niekas per daug nepasikeis.

„Šalis netaps mažiau patraukli. Ten tropikai, saulė šviečia 12 mėnesių per metus, pigi darbo jėga. Nuėjus F.Kastrui, niekas nepasikeis, nebent kiltų pilietinis karas, bet tai mažai tikėtina. F.Kastras jau parengė valdančiąją klasę: tai partiniai funkcionieriai, kariškiai, saugumiečiai, kurie gauna geras algas, didelis kontingentas internacionalistų – karių ir karininkų, kariavusių sovietų inspiruotuose karuose Angoloje, Etiopijoje, Eritrėjoje, Lotynų Amerikoje. Jie visi gavo gerus postus, pavyzdžiui, dirba taksistais, kurie aptarnauja užsieniečius, gauna uždarbį ne tik pesais, bet ir konvertuojamais pesais (yra dvi valiutos), arbatpinigius valiuta.

Ši dirbtinė vidurinioji klasė visiškai nenorės atsisakyti privilegijų ir išsaugos esantį režimą. Nebent Fidelio brolis Raulis panorėtų keisti tvarką, tačiau jis tai darytų tik dar kairuoliškiau. Nors jis nepopuliarus, nemoka ugningai kalbėti, bet jį parems valdančioji grupuotė”, – prognozavo A.Čekuolis.

Jis ne kartą lietuvių turistus lydėjo Kuboje. Gidas mano, kad dalis tautiečių vyksta į šią šalį norėdami sugrįžti į praeitį. „Bet jos daug nepamatysi. Išeini į gatvę, ir jeigu tavęs neapiplėšė, gali nueiti į parduotuvę ir pamatyti eiles žmonių, laukiančių „ką išmes”. Bet kiek gali į tai žiūrėti? Turistai važiuoja į gerus kurortus ir gyvena prabangiai”, – sakė žurnalistas.

Spaudė ranką „profesoriui Stepui”

Tik keliems lietuviams yra tekę iš arti matyti F.Kastrą ir net su juo kalbėtis. Prieš keletą metų miręs krepšininkas Stepas Butautas su Kubos lyderiu bendravo kelis kartus.

S.Butauto našlė Onutė iki šiol šiltai prisimena Kuboje praleistą laiką. „Vyrą pakvietė 1967-1968 metais treniruoti šios šalies vyrų rinktinę. Paskui sugrįžo į šią šalį dar kartą. Vėliau kubiečiai ir pats F.Kastras prašė jį dar pasilikti, tačiau vyras nesutiko”, – pasakojo O.Butautienė.

„Vyrui gerai sekėsi, jo treniruojama komanda laimėjo Panamerikos žaidynes, per turnė po Europą laimėjo 23 iš 25 rungtynių. Po Panamerikos žaidynių F.Kastras atvyko komandos pasitikti į atvirą jūrą, visi tuo labai stebėjosi, nes Fidelis niekada neplaukdavo į jūrą”, – sakė O.Butautienė.

Iš esmės „profesoriaus Stepo” (taip jį vadino kubiečiai) parengti žaidėjai 1972 metais laimėjo olimpinių žaidynių bronzos medalius. „O, gerai šį krepšininką prisimenu, buvo geras žmogus, o šito vestuvėse dalyvavome”, – pasakojo O.Butautienė, kai paminėjome tų laikų rinktinės žaidėjus.

Našlė teigė, kad šeima Kuboje gyveno labai gerai, buvo gerbiama. „Gyvenome Alamare tarp kitų užsieniečių, sportininkų. Turėjome savo namelį, vanduo nebuvo tinkamas gerti, jį atveždavo mašinomis. Atvažiavome į Kubą tuo metu, kai parduotuvės jau buvo tuščios. Sūnus Ramūnas, kuriam ten sukako 4 metai, gaudavo pieno, kurio parduotuvėse nebuvo. Turėjome korteles, bet tai, ko mums duodavo, visiškai užtekdavo. Kai Stepas grįžo iš sėkmingos kelionės po Europą, mums maisto produktus atveždavo į namus. Stepą visą laiką vežiojo mašina, kai man reikėdavo, taip pat atsiųsdavo automobilį. Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, kai vyras būdavo išvykęs į varžybas, atvažiuodavo žmogus, kuris nuveždavo į pliažą, vežiojo po miestus”, – sakė O.Butautienė. Anot jos, kubiečiai – nuoširdūs, linksmi ir dainingi žmonės.

Kaunietė sakė, kad šalyje viskam dirigavo F.Kastras. „Pavyzdžiui, jam pasirodė, kad gimnazistės nešioja per trumpus sijonėlius, ir nurodė juos pailginti. Tai buvo iš karto padaryta”, – pasakojo O.Butautienė.

Ji sakė mačiusi Fidelį, nes valdžios vyrai vakarais treniruodavosi sporto salėje. „Jie sportavo pagal Stepo sukurtą programą. Prieš Stepui išvažiuojant Fidelis nurodė padaryti treniruočių planus”, – prisimena O.Butautienė.

Gimsta ir miršta su daina

Krepšinio komentatorius Linas Kunigėlis prieš keletą metų šioje šalyje poilsiavo kartu su atlikėju Marijonu Mikutavičiumi ir televizijos laidos apie žvejybą vedėju Pauliumi Korsaku.

„Ten žmonės tokie… Sunkus gyvenimas pas tą Fidelį, bet kubiečiai gimsta su gitara rankoje, miršta taip pat dainuodami. Kiekviename žingsnyje jauti, kad esi komunistinėje valstybėje. Toks įspūdis, kad grįžti kelis dešimtmečius atgal, kai pamatai prekystalius ir prekes iš anų laikų”, – pasakojo L.Kunigėlis.

Jis nustebo, kad vizualiai nesimato F.Kastro kulto. „Per septynias dienas matėme vieną eilę politinio biuro veikėjų nuotraukų ir porą Fidelio vaizdų. Kitas revoliucionierius Če Gevara, kuris tik nuvertė valdžią ir daugiau nespėjo nieko prisidirbti, ten išreklamuotas kaip pasaulyje Jėzus Kristus ir „The Beatles” kartu paėmus”, – juokėsi L.Kunigėlis.

Didės JAV spaudimas

A.Čekuolio teigimu, dauguma kubiečių gyvena vargingai. „Ar tai socializmas? Sunku taip vadinti. Valstybei priklauso pramonė ir prekyba, ekonomika yra komandinė. Vidutiniškai kubiečiai uždirba 15 JAV dolerių per mėnesį. Už tuos pinigus galima nusipirkti tai, ką duoda pagal korteles: pusę vištos, svarą ryžių, cukraus, kavos. Kortelių sistemai – jau 45 metai”, – pažymėjo pašnekovas.

A.Čekuolis neabejoja, kad dabar JAV bandys daryti didesnę įtaką Kubai, gal net sukelti revoliuciją. „Bet tai nelengva. Opozicinės jėgos beveik kasmet buvo išleidžiamos į užsienį. Fidelis vis pareikšdavo, kad per kurį nors uostą visi gali išvykti kur tik nori. Taip išvažiavo ne tik politiniai oponentai, bet ir kaliniai, aferistai. Išsivažinėjo veiklūs žmonės, kurie galėtų sukelti maištą ar revoliuciją. Liko tik pasyvūs žmonės, kurie nežino kitokio gyvenimo ir neįsivaizduoja, kaip jo siekti. O revoliuciją nuleisti parašiutu… Jau yra tokia patirtis, parašiutinė revoliucija, kaip Irake, nieko gero neduoda, nes kyla nacionalinis pasipriešinimas”, – mano žinomas gidas.

„Valdžia moka žiauriai elgtis su tauta, ten galioja mirties bausmė. Už politinius nusikaltimus pastaruoju metu nešaudoma, tačiau jei esi uždaromas į koncentracijos stovyklą tropikų karštyje, laukia lėta mirtis”, – sakė A.Čekuolis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.