Vilniaus miesto savivaldybės ketinimai rekonstruoti Lukiškių aikštę kelia nerimą Seime.
Savivaldybė jau rudenį ketina skelbti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos konkursą.
Tuo tarpu iš parlamento atskriejo sostinės valdininkams skirtas priminimas, kad kurdami miesto aikštės viziją jie turi atsižvelgti į šalies valdžios poziciją.
Seimas dar 2000-aisiais priėmė specialų įstatymą, kuris apibrėžė Lukiškių aikštės paskirtį.
Įstatymų leidėjai aikštę pirmiausia siejo su 1863 metų sukilimo aukų bei vėlesnių laikotarpių Lietuvos aukų simboliniu atminimo įamžinimu.
Tačiau savivaldybės atstovai, kalbėdami apie Lukiškių aikštės ateitį, šių tikslų neakcentavo.
„Pažiūrėjome būsimo konkurso sąlygas – kai kurios sutampa su įstatymu, o kai kurios skiriasi”, – teigė Seimo ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Andrius Vaišnys.
2000-aisiais Seimo priimtame įstatyme buvo iškeltos pagrindinės sąlygos būsimam Lukiškių aikštės rekonstrukcijos konkursui.
Tuomet buvo nutarta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Parlamentarai neužmiršo ir rekreacinės aikštės funkcijos.
Pagrindinis memorialinis Lukiškių aikštės akcentas turėjo ženklinti 1863-1864 metų sukilėlių egzekucijos vietą, taip pat – vėlesnes kovas už laisvę.
Projektuose įstatymas nurodė įkomponuoti buvusį sovietinio saugumo pastatą Gedimino prospekte, kaip būsimą okupacijų genocido ir laisvės kovų memorialinį muziejų.
Aikštės rekonstrukcija turėjo apimti ir Aukų gatvę.
Visus sprendimus įstatymas nurodė susieti su būsimais Tauro kalno urbanistiniais planais.
Lukiškių aikštės pertvarkymui ir memorialo įkūrimui skirto konkurso sąlygas neseniai „Sostinei” komentavusi mero patarėja Dalia Bardauskienė neišskyrė, kuriam laisvės kovų laikotarpiui bus skirtas memorialas.
A.Vaišnys mano, kad Vilniaus valdžia pamiršo parlamento iškeltus reikalavimus.
„Susidarė įspūdis, kad savivaldybės koncepcija neatitinka Seimo pozicijos.
Man atrodo, kad ankstesnio kovų už laisvę laikotarpio valdininkai nebemini”, – sakė A.Vaišnys.
Jo teigimu, Seimas norėjo, kad Lukiškių aikštėje atsirastų vietos ilgai skirtingų kartų kovų istorijai įamžinti.
Kituose įstatymo punktuose įtvirtintas nuostatas savivaldybė išlaikė.
Lukiškių aikštei valdininkai numatė reprezentacinę funkciją, čia taip pat turės išlikti vilniečių poilsio vieta. Tiesa, kai kurios užduotys aikštės vizijos kūrėjams buvo iškeltos paskutiniu metu.
Visai neseniai valdininkai prisiminė Tautos namų idėją bei Tauro kalno erdvę. D.Bardauskienė patvirtino, kad dėl to teko keisti konkurso sąlygas.
„Norima, kad kūrėjai į Lukiškių aikštę pažvelgtų plačiau.
Ją susietų su Tauro kalnu, buvusios Šv.Jokūbo ligoninės ir dešiniojo Neries kranto teritorijomis”, – pasakojo D.Bardauskienė.
Ar savivaldybei privalu laikytis Lukiškių aikštei skirto įstatymo, valdininkai dar gali diskutuoti.
Prezidentas 2000-aisiais įstatymo nepasirašė.
Šalies vadovo nuomone, sostinės savivaldybė turi atsižvelgti į Seimo poziciją, tačiau įstatymu reglamentuoti aikštės paskirties negalima.
Bet A.Vaišnys tikino, kad specialūs įstatymai, kuriais kontroliuojami valstybėms svarbūs projektai, įprasti Europos Sąjungoje.
„Visose Europos sostinėse aukščiausia valdžia kišasi, kai sostinėse įgyvendinami stambūs projektai”, – aiškino A.Vaišnys.
Jo teigimu, Seimas sostinės savivaldybei prieš kelerius metus įstatymą priminė pasigedus viešumo ir aiškios informacijos apie sprendimus, priimtus dėl Lukiškių aikštės. Sostinės valdininkai tikisi, kad jų parengtos Lukiškių aikštės rekonstrukcijos sąlygos sostinės tarybą pasieks rugsėjį.
Iki tol dokumentą turi įvertinti Kultūros ministerija.
Valdininkų parengtomis Lukiškių aikštės pertvarkymo konkurso sąlygomis jau pasipiktino Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) atstovai.
Jie suabejojo, ar savivaldybė žino, kokį konkursą skelbia – kraštovaizdžio architektūros, skulptūros ar statinio. Kraštovaizdžio specialistai kritikavo ir planus po aikšte įkurdinti požeminį garažą. Pasak jo, želdiniai ant garažo stogo netaps visaverčiais skvero želdiniais.
Savivaldybė tikisi, kad Lukiškių aikštės konkursą paskelbus šįmet, kitais metais pavyks pradėti pačią rekonstrukciją.
Užbaigti planuojama iki 2009-ųjų, kai Vilniuje vyks Europos kultūros sostinės renginiai ir bus minimos šalies vardo paminėjimo tūkstantosios metinės.
Planuojama, kad Lukiškių aikštės atnaujinimas kainuos 45 milijonus litų.