Aktyvumo dažniausiai pakanka tik iki rinkimų

Seimo nariai iš Kauno ne itin noriai dalyvauja įstatymų leidybos procese

Kaune išrinkti ir šiame mieste gyvenantys Seimo nariai gana drausmingai ateina į parlamento plenarinius posėdžius, tačiau ne taip aktyviai, kaip kiti jų kolegos, dalyvauja įstatymų leidybos procese. „Kauno dienos“ atlikta dviejų dešimčių šios kadencijos Seimo narių kauniečių pusantrų metų darbo rezultatų analizė rodo, kad nedažnas politikas stengiasi kuo aktyviau įvairiais aspektais dalyvauti tiesioginėje parlamento veikloje – įstatymų ir kitų teisės aktų leidyboje.

Dvidešimt iš beveik pusantro šimto

Kauno miesto ir rajono vienmandatėse apygardose 2004 metų vėlyvą rudenį išrinkti devyni Seimo nariai. Tai konservatoriai Vida Marija Čigriejienė, Rimantas Jonas Dagys, Arimantas Dumčius, Donatas Jankauskas, Rasa Juknevičienė, Rytas Kupčinskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Kazys Starkevičius bei Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas. Dauguma jų ir gyvena Kaune.

Be to, dar vienuolika tautos išrinktųjų yra antrojo pagal dydį Lietuvos miesto gyventojai. Jie į Seimą pateko pagal partinius kandidatų sąrašus arba buvo išrinkti kitose Lietuvos vienmandatėse apygardose. Tai liberalės Violeta Boreikienė ir Dalia Teišerskytė, konservatorius Ramūnas Garbaravičius, Darbo partijos atstovai Vydas Gedvilas, Saulius Girdauskas, Vilma Martinkaitienė, Mindaugas Subačius ir Vilija Vertelienė, valstietė liaudininkė Laima Mogenienė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė ir Pilietinės demokratijos partijos atstovas Henrikas Žukauskas.

Tad Seimo nariai kauniečiai sudaro maždaug septintadalį visų parlamentarų, kurių iš viso yra 141.

Šiame dvidešimtuke yra keli akivaizdūs lyderiai pagal plenarinių posėdžių lankomumą ir dalyvavimą balsavimuose dėl priimamų teisės aktų, taip pat pagal pasisakymus posėdžiuose įvairiais klausimais ir pagal pateiktus įvairius dokumentus. Bet nemaža dalis Seimo narių iš Kauno pagal visus šiuos rodiklius gerokai atsilieka nuo savo kolegų.

Posėdžiuose dalyvauja aktyviai

Plenariniuose posėdžiuose ir iš anksto numatytuose balsavimuose labai aktyviai dalyvauja V.M.Čigriejienė, R.J.Dagys, A.Dumčius, R.Garbaravičius, S.Girdauskas, K.Starkevičius.

Beje, V.M.Čigriejienė yra absoliuti rekordininkė tarp visų Seimo narių pagal dalyvavimą iš anksto numatytuose balsavimuose.

Į posėdžius gana drausmingai ateina, bet tik dalyje balsavimų dalyvauja V.Boreikienė, K.Glaveckas, D.Jankauskas, R.Juknevičienė, R.Kupčinskas, H.Žukauskas. Tokie statistiniai duomenys rodo, kad šie Seimo nariai tvarkingai užsiregistruoja posėdžių pradžioje, bet paskui dingsta iš salės.

Dažnai į komandiruotes užsienyje vykstanti B.Vėsaitė yra dalyvavimo posėdžiuose ir balsavimuose antirekordininkė.

Bet Seimo narių iš Kauno dvidešimtuko statistinis dalyvavimo posėdžiuose ir balsavimuose vidurkis kiek aukštesnis nei bendras viso parlamento analogiškas skaičius.

Posėdžiuose ir balsavimuose itin retai dalyvauja Seimo nariai, tapę ministrais. Pavyzdžiui, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis dalyvavo tik dešimtadalyje visų Seimo posėdžių ir tik vos 2 proc. visų iš anksto numatytų balsavimų.

Viso Seimo rekordininkai pagal dalyvavimą posėdžiuose yra Darbo partijos narė Etela Karpickienė, socialdemokratas Algis Rimas, konservatorius Edmundas Pupinis, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Leokadija Počikovska ir liberalas demokratas Rimantas Smetona. Jie užsiregistravo beveik visuose šios kadencijos Seimo plenariniuose posėdžiuose.

Teikia nemažai siūlymų

D.Teišerskytė, B.Vėsaitė ir V.Boreikienė yra lyderės pagal pateiktus įvairius dokumentus. Prie jų skaičiuojami įstatymų ir nutarimų projektai, aiškinamieji raštai, oficialūs pasiūlymai komitetuose svarstomiems projektams. Mažiausiai šioje srityje nuveikė R.Garbaravičius ir V.Martinkaitienė.

Seimo narių iš Kauno dvidešimtuko vidurkis pagal pateiktus teisės aktus gerokai atsilieka nuo bendro visų parlamentarų vidurkio šioje srityje.

Akivaizdūs lyderiai pagal pateiktus dokumentus Seime yra Socialinės apsaugos ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, parlamento vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, buvęs Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas bei Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Jonas Lionginas. Tiesa, būtent Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo komitetuose svarstoma didesnė dalis visų projektų, todėl juose patvirtinti pakeitimai yra priskiriami šių komitetų pirmininkams.

Iš jokių pareigų komitetuose neužimančių Seimo narių daugiausiai įvairių dokumentų yra pateikę Vytautas Čepas, Eligijus Masiulis, Edvardas Žakaris.

Pagal šį statistinį rodiklį neaktyviausi yra iki pat šių metų birželio parlamentaru buvęs Kazys Bobelis, taip pat Egidijus Vareikis, Emanuelis Zingeris, R.Garbaravičius ir V.Martinkaitienė.

Pagal oficialią statistiką formaliai nedaug dokumentų yra pateikę ir ministrais paskirti Seimo nariai, tačiau didesnę dalį visų parlamente svarstomų projektų sudaro Vyriausybės pateikti dokumentai, kurie buvo parengti įvairiose ministerijose, kurioms vadovauja ir kai kurie parlamentarai.

Kalba po kelis šimtus kartų

Kauniečiai atsilieka ir pagal aktyvumą svarstant klausimus plenariniuose posėdžiuose. Jis matuojamas pagal tautos išrinktųjų pasisakymų skaičių. Iš kauniečių posėdžiuose daugiausiai kalbėjo R.J.Dagys, H.Žukauskas, R.Kupčinskas, mažiausiai – V.Martinkaitienė, M.Subačius ir R.Garbaravičius.

Dažniausiai posėdžiuose kalba liberalai demokratai Egidijus Klumbys, Julius Veselka, socialdemokratas A.Sysas bei konservatoriai Jurgis Razma ir Saulius Pečeliūnas. Jų kalbų posėdžiuose skaičius viršija 300 kartų, o rekordininkas E.Klumbys kalbėjo beveik 700 kartų.

M.Subačius ir V.Martinkaitienė yra priskiriami prie mažiausiai Seimo posėdžiuose kalbančiųjų parlamentarų. Nekalbūs yra ir Pilietinės demokratijos partijos atstovas Romas Venclovas, Darbo partijos narės E.Karpickienė ir Romualda Kšanienė, socialliberalas A.Valionis.

Vis daugiau laiko sugaištama veltui

Šios kadencijos Seimas, lyginant su ankstesniais, išsiskiria nelabai gerais statistiniais rodikliais. Dabartinis parlamentas, skirtingai nei buvę, rečiau renkasi į plenarinius posėdžius, sukuria ir priima gerokai mažiau įstatymų.

Be to, Seimas vis daugiau laiko sugaišta veltui – daugėja registruotų, bet nepriimtų įstatymų. Vyriausybė ir Prezidentas irgi yra kur kas pasyvesni įstatymų iniciatoriai nei buvo ankstesnių Seimo kadencijų metu.

Nors pastebima, kad tokie Seimo darbo rezultatai liudija didesnį dėmesį kitoms funkcijoms, pavyzdžiui, parlamentinei kontrolei, pripažįstama, jog viena pagrindinių tokios padėties priežasčių – nestabili politinė padėtis.

Šis Seimas išsiskiria gerokai padidėjusia „politine migracija“ iš frakcijos į frakciją. „Kauno diena“ jau rašė, kad per pusantrų metų frakcijas pakeitė daugiau kaip ketvirtadalis visų parlamentarų.

Už parlamento darbo organizavimą atsakingas Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas pripažįsta, kad itin nestabili politinė padėtis atsiliepė šios kadencijos Seimo darbui. Jo nuomone, liepos viduryje susiformavus Gedimino Kirkilo vadovaujamai mažumos Vyriausybei, padėtis taps dar sudėtingesnė: „Reikės dar daugiau užkulisinio, parengiamojo darbo vien tam, kad būtų priimti patys svarbiausi įstatymai. Be to, daug laiko užims, kol bus išspręsti visi kadrų klausimai, performuoti komitetai“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.