Vaikų teisėms saugoti valstybės skiriami pinigai ir turtas kartais nukeliauja ne į tas kišenes. Toks įspūdis kilo susipažinus su vaiko teisių kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės atlikto tyrimo išvadomis.
Situacija vaikų teisių apsaugos tarnybose jau susidomėjo Valstybės kontrolė, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jei paaiškės, kad savivaldybės ne pagal paskirtį naudojo vaikų teisių apsaugai valstybės skiriamas lėšas, vaikų teisių apsaugos tarnybų valdymas gali būti centralizuotas.
Sutaupė ar „nusuko”?
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teiravosi savivaldybių, kaip šios naudoja vaikų teisių apsaugai skirtas lėšas. Pastarosios vaikų teisių apsaugos tarnybas (VTAT) pasiekia iš savivaldybių ir valstybės biudžetų.
Be to, kontrolierę domino, kaip VTAT naudoja transportą, koks specialistų išsilavinimas, atlyginimas, stažas. Kai kurie atsakymai kontrolierę nustebino.
Iš pradžių į akis krito tai, kad dalyje savivaldybių valstybės skirtos biudžeto lėšos nesutampa su savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis. Pinigų panaudojama mažiau nei gauta iš biudžeto. Kontrolierė ne kartą prašė, kad savivaldybės šiuos duomenis patikslintų, bet aiškiau netapo.
Kontrolierei kilo įtarimų, kad kai kurios savivaldybės dalį valstybės lėšų, skirtų VTA tarnyboms, panaudojo kitur, o vaikų teisių apsaugai neperdavė.
„Nuolat bendrauju su daugelio VTAT atstovais, – sakė Šalaševičiūtė. – Žmonės papasakoja, kad jų veiklai skiriamas lėšas savivaldybės taupo ir panaudoja kitur”.
Kontrolierės nuomone, minėtose savivaldybėse būtina atlikti valstybės biudžeto lėšų, skirtų vaiko teisių apsaugai, finansinį auditą. Tada paaiškės, kiek vaiko teisių apsaugos sąskaita sutaupė savivaldybės.
Pareigūnams mokslo nereikia
Valstybė, skirdama lėšų VTA tarnyboms, nurodo, kam jas panaudoti. Iš šių pinigų gali būti mokami atlyginimai, sumokama už ryšių ir transporto paslaugas bei komandiruotes, keliama darbuotojų kvalifikacija, steigiamos ir išlaikomos darbo vietos.
Tačiau atlikus tyrimą ėmė aiškėti, kad VTAT pareigūnų tobulėjimas mažai kam rūpi. Panevėžio miesto, Alytaus, Radviliškio, Varėnos ir Zarasų rajonų savivaldybėse VTAT specialistų kvalifikacijai kelti pinigų neskirta. Utenos, Širvintų, Kupiškio ir Panevėžio rajono savivaldybėse kvalifikacijai gerinti buvo išleista iki 300 litų. O valstybė 2003-2006 metais kiekvieno tarnybos darbuotojo profesinei kvalifikacijai tobulinti skyrė po 500 litų.
Šalaševičiūtės nuomone, tikriausiai šiais pinigais buvo sprendžiami su vaikų teisių apsauga mažai ką bendra turintys savivaldybių rūpesčiai. Kai kurios savivaldybės pasigviešė ir VTA tarnyboms skirtus automobilius.
Ką veža „Škoda Fabia”?
Vaiko teisių kontrolierę pribloškė atsitikimas Prienuose. Šio rajono vyriausiasis prokuroras birželį sukvietė pasitarimą. Garbingi kelių institucijų atstovai aptarė, kaip visi drauge spręs mažųjų gyventojų problemas. Į šį susitikimą prokuroras pakvietė Šalaševičiūtę, policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorius ir kitus pareigūnus, Prienų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovus.
Prienų rajono VTAT vedėja į susitikimą neatvyko. Kai Šalaševičiūtė pasiteiravo kodėl, paaiškėjo, kad vedėja į Kauną autobusu važiavo tvarkyti svarbių reikalų, todėl į susitikimą grįžti nespėjo. Paklausus, kur tą dieną buvo Prienų VTAT skirtas ministerijos automobilis, išaiškėjo, kad juo tą dieną vedėja naudotis negalėjo. Tuo automobiliu važinėjo kažkas kitas.
Panašia liga serga daugelis savivaldybių. Kiek anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklos tobulinimo programą, pripirko ir tarnyboms perdavė kompiuterinės įrangos ir lengvųjų automobilių „Škoda Fabia Combi”. Automobiliai perduoti pagal panaudos sutartis.
Iš viso pernai ir užpernai valstybė tam skyrė 2 mln. 604 tūkstančiai litų.
Kaip ir kam naudojami šie automobiliai, suprasti sunku. Kai kontrolierė paprašė, kad savivaldybių administracijų direktoriai praneštų, kaip panaudojo minėtą transportą, vėl kilo problemų.
Savivaldybės tai prisipažindavo „nuodėmes”, tai vėl jas neigdavo. Tauragės ir Elektrėnų savivaldybės iš pradžių pranešė, kad automobiliais važinėjo ne tik vaikų teisių saugotojai, bet netrukus apsigalvojo ir kontrolierei atsiuntė priešingą informaciją.
Paaiškėjo, kad vaikų teisių apsaugos tarnyboms perduotu transportu 13-oje savivaldybių naudojasi ne tik VTAT darbuotojai.
Tik dvi savivaldybės pranešė, kad vaikų teisių apsaugos tarnybai patvirtino atskirą transporto panaudojimo tvarką. Daugumoje savivaldybių galioja bendra VTAT ir savivaldybės transporto naudojimo tvarka. O net 25 savivaldybių VTA tarnybos iš viso tokios tvarkos neturi.
Taupymo režimas
Finansų ministerijos duomenimis, 2005 metais savivaldybės panaudojo 91,7 procentus vaikų teisių apsaugai skirtų lėšų. Pirmąjį šių metų ketvirtį taupymas dar suintensyvėjo. Užuot panaudojus, kaip ir priklauso, 25 procentus metams skiriamos sumos, savivaldybės sunaudojo tik 15 procentų.
Tačiau kai kurių savivaldybių VTA tarnybose puse lūpų kuždamasi, kad sutaupyti pinigėliai metų gale virsta premijomis. Todėl Finansų ministerija nutarė savivaldybėse, sukėlusiose įtarimų, patikrinti, kaip buvo panaudotos lėšos.
Apie darbo krūvį
Susumavus rezultatus, tapo aišku, kad vaikų teisių apsaugos darbuotojai privalėjo dirbti ne tik ypatingo „taupymo”, bet ir skurdo režimu. Šių specialistų darbo krūviai – nežmoniški.
Kontrolierės išvadoje rašoma, kad 2005 metais savivaldybių VTAT buvo 284 etatai.
Tik Birštono, Neringos ir Rietavo savivaldybėse vienam VTAT darbuotojui teko rūpintis mažiau nei po 1000 vaikų.
Tačiau Rokiškio rajone vienam VTAT darbuotojui reikėjo prisiimti atsakomybę dėl 4935 vaikų teisių; Kauno rajone kiekvienam VTAT specialistui tenka po 4775 vaikus; Vilniaus rajone – po 4456, Radviliškio rajone – po 4230, Kauno mieste – po 4027. Nedaug atsilieka Panevėžio miesto VTAT: čia vienas darbuotojas aptarnauja 3714 vaikų; Telšių rajone – 3580, Panevėžio rajone – 3429, Alytuje – 3414, Klaipėdoje – 3378.
Tokie skaičiai gauti mieste ar rajone gyvenančių vaikų skaičių padalijus iš VTAT darbuotojų (kartu su vedėju) skaičiaus. Jei į šią aritmetiką nebūtų įtrauktas vedėjo etatas (mat vedėjai organizuoja tarnybos darbą, bet nelanko šeimų), vaizdas būtų dar prastesnis.
„Dėl šios priežasties būtina centralizuotai nustatyti vienam VTAT darbuotojo etatui tenkantį savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių ir pagal tai planuoti VTAT darbuotojų etatus”, – konstatavo Šalaševičiūtė.
Kontrolierės išvada
Sunkiai triūsiantiems VTAT darbuotojams sušvito viltis, kad jų darbas bus labiau vertinamas. Šalaševičiūtė konstatavo, kad dalis VTAT darbuotojų yra valstybės tarnautojai, kiti triūsia pagal darbo sutartis. Vienų ir kitų „kategorijos ir koeficientai žemi, ir tik nedaugeliui valstybės tarnautojų suteiktos kvalifikacinės klasės”.
„Toks daugelio miestų ir rajonų savivaldybių požiūris į VTAT vedėjus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, rodo, kad VTAT specialistai vertinami nepakankamai. Dėl to sunku rasti kvalifikuotų specialistų”, – tvirtinama išvadoje.
Kontrolierė Vyriausybei rekomendavo „spręsti vaikų teisių apsaugos tarnybų finansavimo iš biudžeto padidinimo klausimą”.
Netrukus savivaldybės nebegalės išimtinai šioms tarnyboms skirtų automobilių naudoti kitiems tikslams.
Šalaševičiūtė paprašė miestų ir rajonų merams susipažinti su tyrimo išvadomis ir pranešti, kaip ketinama tvarkytis toliau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis pastebėjo, kad valstybė atsidūrė tarsi „užburtame rate”. Ji skiria „tikslinę dotaciją vaikų teisių apsaugos tarnyboms išlaikyti”, tačiau neturi teisės kištis į tai, kaip savivaldybės panaudoja lėšas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, belieka reformuoti vaikų teisių apsaugos tarnybų valdymą, tai yra jį „centralizuoti”.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ateinančiais metais skirs 800 tūkst. litų 20 naujų etatų vaikų teisių apsaugos tarnybose įsteigti.
Praėjusią savaitę Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga sulaukė 38 savivaldybių atsiliepimų į pateiktą tyrimą. Dauguma savivaldybių vadovų pritarė tyrimo išvadoms, prižadėjo padidinti VTAT etatų skaičių, pakelti atlyginimus ar kitaip palengvinti vaikų teisių gynėjų dalią.
Absoliučia rūpestingumo rekordininke tapo Ukmergės rajono savivaldybė. Ukmergės meras prižadėjo rasti lėšų 8 socialinių darbuotojų etatams kaimo seniūnijose įsteigti, VTAT „Škodai” skirti vairuotojo etatą ir atlikti kitų darbų. Mat meras pastebėjo, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojai „dažnai atsiduria stresinėse situacijose” ir jiems „gali būti sunku vairuoti”. Todėl Ukmergės VTAT darbuotojus ginti vaikų teisių vežios profesionalas.