Kada bus pradėta seniausiu uostamiesčio pastatu, išlaikiusiu pirminę paskirtį, laikomo „Viktorijos” viešbučio rekonstrukcija, kol kas nesiryžtama prognozuoti.
Nors detalųjį planą šiemet jau tikimasi baigti, tačiau, bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos bendrovės „Klaipėdos Viktorija” direktoriaus Arturo Jaselskio teigimu, rekonstrukcijos terminai nežinomi – viskas atsiremia į pinigus.
Investuotojų nerado
„Vakarų ekspresas” apie planus visiškai rekonstruoti pastatą ir įrengti jame verslo klasės keturių žvaigždučių viešbutį rašė maždaug prieš dvejus metus. Tuomet ieškota ir galimų investuotojų. Jų, pasak A. Jaselskio, neatsirado, tačiau planų rekonstruoti viešbutį neatsisakyta.
Planuojama, kad atnaujintas viešbučio pastatas turės du korpusus – klasikinį ir šiuolaikišką. Vietoje dabartinio vidaus kiemo atsirastų iš viršaus stiklinio stogo dengiamas holas. Viešbutyje planuojama įrengti beveik šimtą kambarių, du restoranus, keletą barų bei kavinių, konferencijų salių ir fitneso klubą su baseinu ir sauna.
A. Jaselskis svarstė, jog viešbučio rekonstrukcija kainuotų apie 35 mln. litų. Nuo 1995-ųjų į pastato tvarkymą jau yra investuota. Vis dėlto, anot A. Jaselskio, bandyti dar lopyti pastatą kažin ar verta – norima tvarkyti viską iškart.
Šiuo metu viešbutyje yra 63 lovos, užimtumas esąs gana didelis. Apie 700 kvadratinių metrų pastato ploto yra nuomojama įvairioms įmonėms.
Atidarė už 100 talerių
Viešbučio istorinius tyrimus atlikęs architektūros istorikas Jonas Tatoris nustatė, kad pirmoji žinia apie sklypą, kur dabar stovi „Viktorija”, siekia XVIII amžiaus pabaigą. 1783 metais salyklinio alaus darytojas gavo iš magistrato šimtą talerių kainavusį leidimą šioje vietoje atidaryti karčemą su parduotuvėle. Piešinių ir aprašymų, kaip atrodė pirmasis šioje vietoje pastatytas viešbutis-karčema, nėra išlikę.
Naujas pastatų kompleksas senojo vietoje buvo pastatytas 1835 metais. Jį sudarė du gyvenamieji korpusai. Pagrindinis pastatas buvo dviejų aukštų. Jame buvo trylika kambarių svečiams, valgomoji salė, virtuvė ir kitos patalpos. Kitame korpuse buvo septyni kambariai svečiams, bilijardinė, žaidimų kambarys bei pagalbinės patalpos. Vienoje patalpoje buvo ir kėgelbanas.
Prie karčemos-viešbučio tuomet buvo ir dekoratyvinis sodas. XIX amžiaus pirmojoje pusėje kieme stovėjo fachverkinė arklidė dvylikai arklių ir ratinė, kurioje tilpo šeši aštuoni vežimai.
1922 metais atnaujintas viešbutis iki Antrojo pasaulinio karo buvo gražiausias ir geriausiai įrengtas Klaipėdoje
Tuometinis viešbutis buvo pastatytas klasicizmo stiliumi.
1922 metais naujai pastatytas ir padidintas triaukštis viešbutis buvo geriausiai įrengtas ir gražiausias Klaipėdoje. Jis turėjo centrinį šildymą, garažą, visuose aukštuose buvo vonios, kambariuose – telefonai.
Šiame pirmos klasės viešbutyje buvo 60 kambarių, kainavusių 5-30 litų parai. Šalia veikė ir degalinė.
Gyveno R. Vagneris
Per Antrąjį pasaulinį karą viešbutis smarkiai nukentėjo, be šeimininko likusį pastatą išdraskė ir naujieji miesto gyventojai – išplėšė langų rėmus, duris, išlupo parketą, išsitempė vonias. Vėliau, jau sovietmečiu, rekonstruotas keturių aukštų pastatas kurį laiką buvo naudojamas kaip statybininkų bendrabutis, o po to čia atidarytas „Klaipėdos” viešbutis.
Pastačius dabartinį „Klaipėdos” viešbutį, senajam grąžintas „Viktorijos” pavadinimas.
Beje, pats seniausias žinomas karčemos-viešbučio pavadinimas – „Prie Baltojo žirgo”. Žirgai tuomet buvo pagrindinė ryšių ir transporto priemonė, o pašto karietų vežikai, pirkliai dažnai apsistodavo karčemose-viešbučiuose. Beje, dabartinė Vytauto gatvė tuomet buvo vadinama Žardžių vardu.
„Viktorijos” pavadinimas pirmą kartą aptinkamas 1898 metų vadove po Klaipėdą ir jos apylinkes. Pergalę reiškiantis lotyniškas žodis kaip pavadinimas galėjo būti pasirinktas Vokietijai laimėjus karą prieš Prancūziją. Yra ir kita versija – malūnų, sandėlių savininkai, dvarininkai mėgo vadinti savo objektus žmonų vardais, o Viktorija Europoje gana populiarus vardas.
„Viktorijos” viešbutis buvo to meto kultūros ir pramogų centras – čia būdavo rengiamos parodos, koncertai, jubiliejai, apsistodavo žymūs žmonės. Žymiausia čia gyvenusi asmenybė – 1837 metų kovą apsistojęs kompozitorius ir dirigentas Richardas Vagneris.