Šiandien baigiasi ilgiausios pasaulyje bėgimo varžybos. Per jas dalyviai turėjo įveikti 3100 mylių distanciją.
Nubėgti daugiau nei 3 tūkst. mylių gali ne kiekvienas. Panašus atstumas yra tarp Niujorko ir Los Andželo. Tačiau tie, kurie bėgo šį varginantį maratoną, du mėnesius suko ratus vieninteliame Niujorko miesto rajone – Kvinse.
Jėgų išbandymas
Atletai aplink miesto rajoną pusės mylios ratą apibėgti turėjo daugiau nei 5000 kartų. Jie sunešiojo po 12 porų batų, kasdien nubėgdavo daugiau nei po dvi maratono distancijas (42 km). Per Niujorko vasaros karščius ir lietų jie beveik nesustodavo, išskyrus vienintelį kartą per parą – pamiegoti nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto.
„Taip ilgai bėgdami sportininkai jaučia, kad gyvena”, – sakė bėgikas Pranabas Vladovičius, su draugais dalyvavęs 10-osiose „Savęs išbandymo” varžybose.
Tik vienas šiandien besibaigiančių varžybų dalyvis yra vietinis. Visi kiti, palikę savo darbus, suvažiavo iš kitų šalių. Nė vienas dalyvis nėra profesionalus bėgikas. Jie dirba paštininkais, sodininkais ir fabrikų darbininkais.
51 dienos lenktynių rėmėjas yra meditacijos mokytojas Sri Chinmoy, kuris moko studentus pranokti savo fizines ir moralines galimybes. „Kai kurie dalyviai plaukia per Lamanšo sąsiaurį ar kopia į kalnus. Šių lenktynių bėgikai turi savo šūkį – „Bėk ir tapk. Tapk ir bėk”, – teigė Chinmoy.
Bėgikų vargai
Kvinse bėgdami atletai valgė, kalbėjosi. Kai kurie iš jų net sugebėjo apsilankyti pas gydytojus. Vienam bėgikui teko gydytis kojų nagų infekciją, bet po dviejų valandų jis jau buvo trasoje ir sugebėjo tą dieną įveikti 60 mylių.
Drąsiausieji, pasiryžę išbandyti šią distanciją, numeta daug svorio, miega tik kelias valandas, naktimis sapnuoja košmarus, tačiau stengiasi pasiekti finišą.
„Ne kiekvienas gali įkopti į Everestą, kaip ir ne daugelis gali bėgti tokiose varžybose. Bet tai yra iššūkis, tai nuostabu. Tokios varžybos rodo, kad žmogaus galimybėms nėra ribų”, – sakė varžybų direktorius Rupantaras LaRusso.
Sportininkai kiekvieną dieną valgydami vegetarišką maistą gaudavo po 6 tūkst. kalorijų. Dažnai bėgdami su savimi nešiojosi aliumines lėkštes ir šakutes. Bėgikų veidai nušvisdavo šypsena, kai po pietų gaudavo ledų porciją. „Jie yra kaip vaikai. Šiuo metu jų gyvenimas labai paprastas, nes reikia tik judėti į priekį. Todėl kartais juos skatiname mažais malonumais”, – sakė varžybų direktoriaus pavaduotojas Bipinas Larkinas.
„Čia skaičiuojama kiekviena minutė ir sekundė. Turi visada judėti pirmyn”, – tvirtino 50 metų bėgikė Suprabha Beckjord. Ji teigė, kad pagrindinis varžovas yra laikas, nes pirmosios vietos laimėtojas gaus tik čempiono marškinėlius ir plastikinę taurę. Ši moteris yra vienintelis žmogus, baigiantis varžybas kasmet ir vis dar nepavargstantis. Beckjord yra nubėgusi jau 31 tūkst. mylių, daugiau nei mūsų planetos pusiaujas.