Darbo kodekso 47 straipsnis įpareigoja darbdavį teikti informaciją darbuotojams ir jų atstovams apie įmonės veiklą, jos ekonominę ir finansinę padėtį, darbo santykių būklę, taip pat konsultuotis su darbuotojų atstovais dėl darbo santykius liečiančių sprendimų priėmimo. Kaip visa tai įgyvendinti praktiškai neatskleidžiant įmonės komercinių (gamybinių) ir profesinių paslapčių?
Paslaptimi laikoma informacija
Minėtas kodeksas įgalioja darbdavį nurodytą informaciją raštu pateikti laiku ir užtraukia jam atsakomybę už šios informacijos teisingumą. Tačiau darbdaviui suteikta teisė raštu atsisakyti suteikti darbuotojams ar jų atstovams informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, jei tokios informacijos suteikimas dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei ar jos veiklai.
Civilinio kodekso 1.116 straipsnio nustatyta, jog informacija yra laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. O informacija, kurią tam tikros progresijos asmenys (pvz., gydytojai, advokatai, auditoriai ir kt.) gauna atlikdami jiems įstatymų ar sutarčių numatytas pareigas ir yra įpareigojami ją saugoti, pripažįstama profesine paslaptimi.
Informaciją, kuri negali būti laikoma nė viena iš nurodytų paslapčių, reglamentuoja specialūs įstatymai.
Dviprasmybėms ir nesusipratimams išvengti kiekvienoje įmonėje turi būti patvirtintas komercinių (gamybinių) ir profesinių paslapčių sąrašas ir nustatyta jų apsauga.
Paprastai esminė žala įmonei atsiranda, kai paslaptimi laikomos informacijos atskleidimas lemia gaunamų pajamų ar klientūros sumažėjimą. Šias pasekmes sukelti gali įmonės finansinės būklės, rinkodaros, kainų bei investicinės politikos atskleidimas ir kt.
Nori žinoti – įsipareigok neviešinti
Tiek Tarptautinės darbo biržos organizacijos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai nustato atvejus, kada net pripažintos komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi informacijos konfidencialumas nėra absoliutus. Tokią nuostatą įteisina ir galiojantis Darbo tarybų įstatymas. Jo 23 straipsnio nustatyta, jog darbdavys negali atsisakyti suteikti informaciją darbo tarybai (teisėtu darbuotojų atstovu gali būti profesinė sąjunga arba darbo taryba) vien dėl to, kad prašoma suteikti informacija yra komercinė (gamybinė) ar profesinė paslaptis. Tokiu atveju, kaip ir nustatyta Darbo kodekso, kiekvienas darbo tarybos narys, pateikęs darbdaviui rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma įmonės komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Šis įsipareigojimas galioja neatsižvelgiant į minėtų atstovų buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą: jiems draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri laikoma įmonės komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti tretiesiems asmenims.
Analogiška tvarka paslaptimi laikoma informacija suteikiama ir darbuotojų interesus atstovaujantiems profesinės sąjungos atstovams bei dirbantiesiems, jei tik ši informacija yra būtina jų pareigoms atlikti.
Verdiktą priims teismas
Išimtinais atvejais darbdavys gali raštu atsisakyti darbuotojams ar jų atstovams suteikti įmonės komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomą informaciją. Tokios informacijos nesuteikimo priežastimi gali būti jos pobūdis. Bet ir tokiu atveju darbuotojas ar darbuotojų atstovas, nesutinkantis su darbdavio sprendimu, per vieną mėnesį gali kreiptis į teismą. Jis ir nuspręs, ar minėtos paslapties atskleidimas gali pakenkti įmonei arba jos veiklai. Teismui nustačius, kad darbdavio atsisakymas pateikti įmonės paslaptimi laikomą komercinę (gamybinę) ar profesinę informaciją yra nepagrįstas, darbdavys bus įpareigotas per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį tokią informaciją suteikti.
Darbuotojams ar darbuotojų atstovams, atskleidusiems jiems patikėtas komercines (gamybines) ar profesines paslaptis, taikytina drausminė, administracinė, baudžiamoji bei civilinė atsakomybė.
Manoma, jog nuo to, kaip darbuotojai ar jų atstovai pasinaudos savo teise į papildomos informacijos apie įmonės veiklą gavimą, labiausiai priklausys įmonės kolektyvinės sutarties kokybė. Beje, pastarojo sutartis – darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimas, kuriame ir turėtų būti nustatyta išsami darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarka bei sąlygos.