Lietuvos vardas pasaulyje galėtų skambėti garsiau

Užsienio reikalų ministerijos vadovas įsitikinęs, kad su kaimynais turime bendrauti ir vertybių, ir pragmatinių interesų kalba

Kai atėjome pasikalbėti su naujuoju užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu, ant jo darbo kabineto durų vis dar kabojo lentelė su buvusio ministro Antano Valionio vardu ir pavarde. „Pakeisti lentelę nėra pats skubiausias darbas”, – nusišypsojo naujasis diplomatinės ministerijos vadovas. Jis tikino, kad ministrų kaita nekeičia strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų. „Tai svarbiausia, – sako P.Vaitiekūnas. – O lentelę galima greitai pakeisti. Tai ne problema”.

Etapais neskirsto

– Pradedate naują užsienio politikos etapą?

– Gyvenimas eina, žmonės ir valstybės bręsta. Lietuva subrendo tiek, kad keičiantis užsienio reikalų ministrams pati užsienio politika iš esmės nesikeičia. Lietuvos užsienio politika formuojama bendru pagrindinių partijų susitarimu, kartu su Prezidentu ją vykdo Vyriausybė, kurios programa turi Seimo pritarimą. Todėl nevertėtų kalbėti apie naują užsienio politikos etapą. Strateginiai užsienio politikos tikslai nesikeičia.

Tai toli gražu nereiškia, kad Lietuvos užsienio politikoje įsivyravo stagnacija ir ji nesikeičia ar netobulėja. Pokyčius diktuoja gyvenimas, geopolitiniai iššūkiai, bendra situacija pasaulyje ir mūsų regione.

– Pasiekėme du didžiuosius tikslus – narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Kokie dabar Lietuvos užsienio politikos tikslai?

– Pirmumas nuo pat nepriklausomos Lietuvos pirmosios egzistavimo dienos yra tas pats – per diplomatinį atstovavimą užsienyje kuo geriau ginti nacionalinius interesus. Reikia siekti, kad Lietuvos vardas pasaulyje skambėtų kuo garsiau, kad mūsų šalies verslas vis plačiau įsilietų į pasaulio rinkas, kad vis daugiau lietuvių galėtų mokytis užsienyje, keliauti po įvairias šalis.

– Čia mes kalbame apie Lietuvos siekį būti regiono lydere?

– Tai ilgalaikis mūsų tikslas. Be to, jis gana ambicingas.

Net pasiekus šį tikslą lauks didelis darbas, kad išlaikytume tą regiono lyderės statusą. Tai galbūt pareikalaus kur kas daugiau pastangų nei paties tikslo siekimas.

Lietuva turi būti pripažinta, matoma, gerbiama regiono valstybė. Ir, pabrėžčiau, – įtakinga.

Bendravimas su naujosiomis demokratijomis – būtinas

– Yra manančiųjų, kad pernelyg daug dėmesio skiriame bendravimui su kai kuriomis valstybėmis. Netgi būta kaltinimų, kad per daug draugaujame su „ubagais”, užuot kuo daugiau palaikydami kontaktus su didelėmis ir turtingomis valstybėmis. Ką atsakytumėte į tokius kaltinimus?

– Nesutinku su šiuo terminu. Mes darome tai, ką turime daryti ir ko iš mūsų tikimasi.

Galiu išvardyti bent tris priežastis, kodėl turime kuo daugiau bendrauti su naujosiomis demokratijomis į Rytus nuo mūsų. Pirmiausia jos deklaruoja euroatlantines vertybes, todėl mūsų moralinis įsipareigojimas padėti joms eiti tuo keliu, kurį mes jau esame įveikę.

Antrasis argumentas – tai būtų nacionalinio saugumo užtikrinimas. Mes norime, kad mus suptų europietiškos orientacijos valstybės. Todėl mes suinteresuoti europietiškos civilizacijos plėtra, nes tai padeda užtikrinti mūsų pačių nacionalinį saugumą.

Trečia priežastis – mūsų ekonominiai interesai. Ten, kur pasklinda mūsų politinės iniciatyvos, paskui jas natūraliai seka ekonominės iniciatyvos.

– Ką daryti su Rusija, kuri neina europietiška kryptimi?

– Draugauti.

– Kaip?

– Sakyčiau, teisingai draugauti. Mūsų dialogas su Rusija remiasi ir turi remtis ateityje ir pragmatiniais interesais, ir mūsų vertybinėmis orientacijomis.

Baltarusijai dėmesio skirs pakankamai

– Atvykote iš mūsų ambasados Minske. Ar Baltarusijai skirsite dar daugiau dėmesio, nei buvo skiriama iki šiol?

– Nemanau, kad reikia vienai kuriai nors šaliai skirti vis daugiau ir daugiau dėmesio. Baltarusija – mūsų kaimynė ir mes nuolat jai skirsime pakankamą dėmesį, paremtą resursais, galimybėmis. Kaip ir su kitomis valstybėmis, su Baltarusija turime kalbėti ir vertybių, ir pragmatinių interesų kalba. Jaučiu didelį verslo interesą bendradarbiauti, plačios visuomenės norą plėsti kultūros mainus, tiesioginius žmonių ryšius.

– Neatrodo, kad mūsų žodžiai apie vertybes būtų girdimi Minske. Matote perspektyvą, kad Baltarusija taptų demokratiška?

– Pagyvensim, pamatysim. Gyvenime viskas keičiasi. Padėtis Baltarusijoje, manau, irgi keisis.

Partija nekviečia tapti jos nariu

– Kilo triukšmas dėl kai kurių numatomų ambasadorių skyrimo. Kokiais principais vadovausitės parinkdami ambasadorių kandidatūras? Ar Turniškių skandale pagarsėjęs Edminas Bagdonas bus paskirtas ambasadoriumi strategiškai svarbioje valstybėje?

– Ambasadorių skyrimo procedūrą nustato įstatymai. Juose numatyta, kad tame procese dalyvauja ir Seimas, ir Vyriausybė, o galutinis sprendimas dėl ambasadoriaus skyrimo priklauso Prezidentui. Be bendrų šių institucijų sutarimo ambasadorių skyrimas neįmanomas. O tikslas, manau, bendras – rasti kandidatą, kuris būtų kuo geriau pasirengęs ir sugebėtų dirbti diplomatinį darbą.

Ministerija laikosi visuotinai priimtos diplomatinės tradicijos nekomentuoti personalijų, kol negauname priimančios valstybės sutikimo, kad ambasadorius gali atvykti ir įteikti kredencialus. Tuo kol kas ir apsiribosiu.

– Jus į Vyriausybę delegavo Valstiečių liaudininkų sąjunga. Būsite priverstas vykdyti partinę liniją užsienio politikoje?

– Konsultacijos yra būtinos ne tik su mane delegavusia Valstiečių liaudininkų sąjunga, bet ir kitomis partijomis. Stengsiuosi, kad tos konsultacijos būtų pakankamai gilios, apimančios užsienio politikos aktualijas. Tikiuosi, tai, kad nepriklausau jokiai partijai, netrukdys siekti bendrų užsienio politikos tikslų.

– Turite garantijas, kad valstiečiai liaudininkai nepradės reikalauti įstoti į jų gretas?

– Man labai patiko partijos pirmininkės Kazimiros Prunskienės pasakymas, kad toks reikalavimas ne tik sumenkintų pasiūlymą man būti ministru, bet ir pačios partijos autoritetą.

Ministro vizitinė kortelė

Gimė 1953 m. kovo 26 d. Liudvinave, Marijampolės rajone. 1976 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo teorinės fizikos magistro kvalifikaciją, 1983 m. Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute apgynė gamtos mokslų daktaro disertaciją.

1994 m. stažavosi Vokietijoje, Strateginių studijų ir gynybos ekonomikos koledžo Europos saugumo studijų centre.

1976-1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos Fizikos instituto mokslinis bendradarbis, 1990-1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras.

1992-1993 m. – Seimo Pirmininko konsultantas, 1993-1998 m. – Lietuvos Prezidento referentas užsienio politikos klausimais.

1998 m. – Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento Vidurio Europos šalių skyriaus vedėjas, 1998-1999 m. – užsienio reikalų ministro patarėjas.

1999-2004 m. – Lietuvos ambasadorius Latvijoje, 2004 m. – Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais. 2004-2005 m. – Užsienio reikalų ministerijos Užsienio politikos analizės ir planavimo departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams.

2005-2006 m. – Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje.

Vedęs, turi tris sūnus.