Kad ir kaip moterys kovoja dėl lygių teisių, vis dėlto vyrams kopti karjeros laiptais kol kas lengviau. Dar yra ir „vyriškų” bei „moteriškų” specialybių. Argi nemanote, kad apie sportą daugiau žino vyrai? Tačiau ne vienas sporto žurnalistas turbūt su baime stotų į dvikovą su Laima Jonušonyte. Ji sportu gyvena jau per dvidešimt metų.
„Jei moteris nori užimti svarbias pozicijas, aukštus postus darbe, ji turi būti visa galva aukščiau už vyrus”, – sakė per Lietuvos nacionalinę televiziją sporto naujienas pranešanti Laima Janušonytė. Sporto žurnalistė sakė, kad Lietuvoje moterų, rašančių ar kalbančių apie sportą, labai mažai. Prieš dvejus metus Janušonytė buvo išrinkta Sporto žurnalistų federacijos prezidente. Federacijoje iš 80 narių – tik 12 moterų.
Pasak sporto žurnalistės, konkurencijos nei tarp vyrų, nei tarp moterų ji nejaučianti. Kartais kaip tik moteriškumas praverčia ir suteikia daugiau privilegijų nei vyrams. „Kai nuvažiuoji į olimpiadą ar formulės lenktynes, ten paprastai būna vien vyrai. Moterys ten – staigmena. Kartu su žurnalistais vyrais nuėjus prie kokio sportininko kalbinti moteriai paprastai suteikiama pirmenybė”, – sakė Janušonytė.
Sporto žurnalistė pripažino, kad jos darbe vyrams gal ir lengviau. „Moters namuose laukia ir šeima, ir ruošos darbai, ir valgio gaminimas. Vyrai dėl šių dalykų daug ramesni”, – teigė Janušonytė. Pasak jos, turėdama daug darbo moteris suspėja jį padaryti, o vyrai kartais pritingi viską laiku atlikti. Lygindama vyrų ir moterų darbo skirtumus žurnalistė užsiminė, kad merginos užduotis atlieka daug stropiau ir stengiasi kuo daugiau padaryti. Pasak jos, vyrai neretai darbus atlieka atmestinai.
Reikalingas adrenalinas
Jau per dvidešimt metų sporto virtuvėje besisukančiai žurnalistei darbas ir laisvalaikis yra tas pat. Per šių metų atostogas Janušonytė keliavo į pasaulio futbolo čempionatą. Sporto žurnalistei malonu dalyvauti raliuose, regatose ir kitose aktyviose pramogose. „Neįsivaizduoju savęs penkias dienas gulinčios lovoje ir skaitančios knygą”, – kalbėjo pašnekovė.
Nepaprastai aktyvi žurnalistė buvo jau nuo pat vaikystės. Iki studijų metų ji gana rimtai žaidė krepšinį. Po treniruočių Laima dar spėdavo ir papiešti, ir padainuoti. Įstojusi į žurnalistiką Janušonytė nusprendė mesti sportą ir neaukoti dėl jo savo būsimos specialybės. „Nemanau, kad būčiau tapusi gera krepšininke. Mano ūgis tik 176 centimetrai. Rajone žaidžiau kaip „centras”. Perėjus į krašto puolėjos poziciją buvo sunku”, – jaunystės prisiminimais dalijosi sporto žurnalistė.
Naujausia aistra, kuria užsikrėtė žurnalistė, – slidinėjimas. Žinoma, kol išmoko slidinėti, išvengti mėlynių jai nepavyko. Tačiau sunkesnių traumų išvengė. Dabar žurnalistė svajoja paplaukioti vandens slidėmis. Negi ji nieko nebijo? „Tikriausiai niekada neišdrįsčiau šokti su parašiutu. Sporto šakos, susijusios su dideliu aukščiu, mane baugina. Sportuodama turiu justi pagrindą po kojom. Be to, esu prisiklausiusi galybės pasakojimų, kaip net patyrusiems parašiutininkams kartais šuoliai baigiasi liūdnai”, – teigė ji.
Į futbolo aikštelę – bet kokia kaina
Žurnaliste būti Janušonytė panoro dar mokyklos suole – devintoje klasėje pradėjo rašyti į rajoninį laikraštį. Taip jos karjera ir prasidėjo. 1981 metais atėjusi dirbti į tuo metu vienintelę Lietuvos televiziją ji išbandė visas sritis, tačiau jau nuo 1985 metų apsistojo prie sporto. „Dirbdamas šioje srityje niekada neužsisėdėsi vienoje vietoje, nepapulsi į rutiną. Sporte viskas verda, keičiasi”, – taip savo pasirinkimą motyvavo žurnalistė.
Atkalbinti dirbti sporto srityje Janušonytės niekas nė nebandė. „Pagal zodiako ženklą esu Ožiaragis, todėl labai užsispyrusi. Pasiekiu to, ko noriu. Atkalbinti mane daryti tai, kas man artima, būtų beprasmiška”, – sakė pašnekovė. Žurnalistė papasakojo, kaip Vokietijoje jai nepavyko gauti bilietų į vienas futbolo varžybas. Ėjo kalbėtis su visais svarbiais asmenimis, kurie galėjo padėti, o nesulaukusi trokštamo rezultato nusprendė ir toliau laukti prie įėjimo. Ir štai po kiek laiko atėjo žmogus ir pranešė, kad atsirado laisvų bilietų.
Vienintelė sporto prodiuserė
Kodėl Janušonytė jau dvidešimt penkerius metus nesitraukia iš Lietuvos nacionalinės televizijos? „Čia aš jau turiu tvirtas pozicijas. Be to, šioje televizijoje skiriama daugiau dėmesio sportui, nei komerciniuose kanaluose”, – sakė ji. Pasak žurnalistės, džiugina tai, kad televizija, kurioje ji praleido didžiąją dalį gyvenimo, turi daugiausia teisių transliuoti pasaulinius sporto įvykius. „Vien sėdėti žinių studijoje ir skaityti sporto naujienas man neįdomu. Aš esu ir sporto prodiuserė, o tokio darbuotojo neturi nė vienas Lietuvos kanalas. Siūlymų dirbti kitose televizijose buvo. Tačiau aš niekada nenorėjau dėl didesnių pinigų keisti didesnių galimybių”, – atviravo pašnekovė.
Janušonytė paminėjo, kad šalyje labai trūksta sporto žurnalistų. „Kai reikėjo surasti žmonių, galinčių komentuoti ką tik pasibaigusį pasaulio futbolo čempionatą, buvo labai sunku. Nežinia kodėl kompetentingi žmonės bijo kalbėti televizijos žiūrovams”, – stebėjosi žurnalistė.