Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu įvertino, kaip įgyvendinamas civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomasis draudimas. Sveikatos priežiūros įstaigoms prievolę drausti savo civilinę atsakomybę nustatė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Jo aktualumą liudija apklausos duomenys, rodantys, kad net ketvirtadalis šalies gyventojų mano, jog sveikatos priežiūros įstaigose patyrė vienokio ar kitokio pobūdžio žalą. Vis daugiau medikų darbu nusivylusių žmonių reikalauja žalos atlyginimo. Tikslių duomenų apie medikų klaidas ir pacientų patirtą žalą nėra, nes Lietuvoje jie nerenkami.
„Pacientai iki šiol neturi garantijų, kad jiems bus tinkamai atlyginta už žalą, kurią padarė suklydę medikai, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. – O neapsidraudusios sveikatos priežiūros įstaigos rizikuoja, kad dėl pacientų pateiktų finansinių pretenzijų bus sutrikdyta jų veikla. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai pateikėme rekomendacijas, kaip ištaisyti susiklosčiusią padėtį”.
Mūsų šalyje nėra patikimų statistinių duomenų, kiek sveikatos priežiūros įstaigų yra apsidraudusios savo civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą privalomuoju draudimu. Apklausos būdu surinkti duomenys rodo, kad civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapsidraudę daugiau nei ketvirtadalis apklaustų licencijuotų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Didžiausią dalį neapsidraudusiųjų sudaro privačios įstaigos. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų prievolė draustis apskritai reglamentuota netiksliai. Auditoriai konstatavo, kad efektyviausiai sveikatos priežiūros įstaigų draudimo kontrolę būtų galima įgyvendinti jų licencijavimo metu, tačiau teisės aktuose toks kontrolės būdas nenumatytas.
Auditorių nuomone, sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įgyvendinimą stabdo teisės aktuose netinkamai nustatytos draudimo sąlygos. Todėl tik dvi draudimo kompanijos ėmėsi šios veiklos. Nepakankama draudikų konkurencija didina draudimo kainą.
Valstybės kontrolė pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai apsvarstyti kelias galimybes, kurios padėtų sparčiau įgyvendinti civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą: įstatyme nustatyti neatsinaujinančią minimalią draudimo sumą ir maksimalų neturtinės žalos dydį. Tai draudikams leistų įvertinti draudiminę riziką ir aktyviau plėtoti tokią draudimo paslaugą. Taip pat siūloma įvesti tvarką, kad sveikatos priežiūros įstaigų apsidraudimas būtų kontroliuojamas jų licencijavimo metu.