Per Vilniuje vykstančią 30-ąją UNESCO Pasaulio paveldo komisijos sesiją į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti dar 18 gamtos ir kultūros objektai
Nuo šiol Pasaulio paveldo sąraše – 830 vertybių, išplėstos vieno objekto ribos, 5 vietovės išbrauktos iš Pavojuje esančių pasaulio paveldo vietovių sąrašo, dvi į jį įtrauktos. Pasak Pasaulio paveldo komiteto (PPK) pirmininkės ir Lietuvos nuolatinės atstovės prie UNESCO ambasadorės Inos Marčiulionytės, kasmet vis mažiau objektų įrašoma į Pasaulio paveldo objektų sąrašą, nes vis labiau griežtėja atranka.
Nauji adresai
Prieš PPK sesiją Vilniuje Pasaulio paveldo sąraše buvo 812 vertybių. Beveik 30 objektų pretendavo papildyti šį sąrašą po sesijos. Ekspertų sprendimu, į Pasaulio paveldo objektų sąrašą įrašyta 18 gamtos ir kultūros vertybių. Tarp jų – Sichuan didžiųjų pandų draustinis (Kinija), Chongoni piešinių ant uolų rajonas (Malavis), Agavų plantacijos (Meksika), Šimtmečio rūmai Vroclave (Lenkija).
Net 5 objektai išbraukti iš Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašo. Tarp jų – Kelno katedra (Vokietija), Džoudž paukščių draustinis (Senegalas), Hampi vietovė (Indija).
Drezdenas – pavojuje
Didelį susirūpinimą kelia Elbės slėnis Drezdene (Vokietija). Viliantis pakeisti planus čia statyti tiltą, Elbės slėnio Drezdene kultūrinis kraštovaizdis įtrauktas į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. Neabejojama, kad tiltas pakenktų vietovės kraštovaizdžio vientisumui, todėl šis objektas jau nebegalėtų būti Pasaulio paveldo sąraše, į kurį buvo įtrauktas tik 2004-aisiais. Svarstoma ir galimybė 2007 metais šį objektą išbraukti iš Pasaulio paveldo sąrašo, jei statybos planai būtų įgyvendinti. Beje, iki šiol nė vienas objektų tokio likimo nesulaukė.
Į „pavojaus” sąrašą, be Drezdeno, pateko ir Viduramžių paminklai Kosove.
Rūpestis dėl Vilniaus
PPK diskusijas dėl Pasaulio paveldo objektų sąrašo spaudos konferencijoje apžvelgė ir Pasaulio paveldo centro direktorius Francesco Bandarinas. Be kita ko, jo teirautasi apie Lietuvos visuomeninių organizacijų laiškus, kuriuose reiškiamas susirūpinimas dėl Vilniaus istorinio centro.
Bandarinas patikino, kad visi laiškai perskaityti. Surengtos atviros diskusijos su Vilniaus visuomenės atstovais, tai padėjo geriau įsigilinti į esamą padėtį. Bandarinas priminė, kad Vilniuje ne kartą lankėsi UNESCO ekspertai, nes tai labai svarbus Pasaulio paveldo objektas. Pabrėžęs, kad paveldas turi būti išsaugotas, svečias kalbėjo, kad Vilnius patiria panašų spaudimą, kaip ir kiti Europos miestai. „Būtina rasti deramą pusiausvyrą saugant paveldą, o kartu tenkinant miesto, kaip gyvo organizmo, poreikius, – kalbėjo Bandarinas. – Esminė Vilniaus problema – naujų namų aukščio ir jų kokybės kontrolė. Šie veiksniai labiausiai keičia miesto kraštovaizdį”.