Valstybės biudžetas perskirstomas pagal politikų savanaudiškumo algoritmą
Keturioliktojo ministrų kabineto lipdybos darbai užgožė vieną išskirtinai svarbų įvykį – 2006 metų valstybės biudžeto perskirstymo procedūrą. Pastarosios metu vienmandatėse apygardose mandatus gavę politikai turi progą pademonstruoti savo dėkingumą ir rūpestį rinkėjais. Po dauguma siūlymų skirti nuo keliasdešimties tūkstančių iki kelių milijonų litų sukiužusių vaikų darželių stogų ar kiaurų mokyklų langų renovacijai, ligoninėms reikalingai įrangai įsigyti ar kai kurių savivaldybių tarnautojų darbo užmokesčiui padidinti, puikuojasi aktyviausių Seimo narių parašai.
Tačiau ar tikrai pastaraisiais metais perskirstomi milijonai tenka toms sritims ir projektams, kurie sukuria didžiausią viešąją naudą?
Didės algos ir pensijos
Šalies ekonomikai sparčiai augant jau ne pirmus metus Seimas kiekvieną vidurvasarį perskirsto į biudžetą patenkančius papildomus milijonus. Pernai šios procedūros metu buvo perdalyti 287 mln. litų, užpernai – 216 mln. litų, 2003 metais – 193 mln. litų. Šiais metais pasiektas naujas rekordas ir įvairioms sritims finansuoti buvo pasiūlyta papildomai padalyti 529,3 mln. litų. Už tokį projektą balsavo 100 Seimo narių, prieš – du, o susilaikė 16 parlamentarų.
Daugiausia papildomų milijonų numatyta atlyginimams ir pensijoms didinti, pastatams renovuoti, įrangai bei priemonėms pirkti.
Penkiolika milijonų litų paskirta pensijoms didinti. 67,4 mln. litų skiriama nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. didinamiems pedagogų atlyginimams. Pedagogų atlyginimai vidutiniškai didės 12,6 proc., t.y. vidutinis mokytojo atlyginimas išaugs maždaug 180 litų.
Spartinant nuosavybės atkūrimo darbus apskričių viršininkų administracijoms papildomai skiriama 5,5 mln. litų žemės reformos žemėtvarkos darbams finansuoti. O sveikatos apsaugai tikslinant biudžetą, be jau skirtų 21 mln. litų, pridėta dar 10 mln. litų – iš viso 31 mln. Lt. Didžioji jų dalis – 17 mln. litų – teks investicijoms.
Grąžins nesumokėtus pinigus
Mokslo ir studijų institucijoms papildomai skiriama daugiau kaip 31 mln. litų, iš kurių 17 mln. litų tenka investicijoms – pastatų remontui bei rekonstrukcijai, mokymo priemonėms įsigyti. Aplinkos apsaugai numatyta per 9 mln. litų. Pagrindinė lėšų dalis skirta nacionalinių parkų darbuotojų atlyginimams indeksuoti.
Poilsiui, kultūrai ir religijai po dar kartą patikslinto perskirstymo iš viso papildomai atiteks 28 mln. litų. Nemaža dalis šių lėšų skirta Kauno Prisikėlimo bažnyčios, kitų religinių objektų remontui.
Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai stiprinti iš viso numatyta daugiau kaip 94 mln. litų. Iš jų 54,2 mln. litų bus skirtos nesumokėtai darbo užmokesčio daliai policijos pareigūnams grąžinti, o 14,5 mln. litų – neišmokėtoms priemokoms policijos pareigūnams už naktinį darbą ir viršvalandžius. Dar 4,7 mln. litų bus panaudoti valstybinėms pareigūnų ir karių pensijoms didinti.
Be to, 9,6 mln. Lt papildomai numatyta valstybės investicijoms, iš jų 2 mln. Lt – siekiant sukurti ir įdiegti naują pasų ir kelionės dokumentų su biometriniais duomenimis išdavimo ir kontrolės sistemą.
173 mln. litų skirta darbo užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnautojams remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, grąžinimo įstatymui įgyvendinti. Visų pirma tai atiteks savivaldybių tarnautojams, bibliotekininkams, gaisrininkams, kalėjimų departamento pareigūnams.
Rekordinės dalybos
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas, komentuodamas šiųmetines pinigų dalybas, pripažino, kad perskirstymo procedūra pamažu pradeda panašėti į tikrąjį biudžeto formavimą.
„Tiesą sakant, aš visą laiką buvau prieš tokią tvarką, kai metų viduryje Seimas įsivelia į ginčus dėl papildomų pajamų padalijimo. Mano manymu, geriausia biudžeto perviršį būtų ne išbarstyti, o metų pabaigoje sumažinti biudžeto deficitą ir pasistengti pagerinti bendrus šalies makroekonominius rodiklius. Tačiau yra kaip yra. Nusistovėjo tam tikros tradicijos, atsiradusios dar tais laikais, kai koreguoti biudžetą iš tiesų buvo būtina. T.y. tuomet, kai biudžetas nebūdavo surenkamas ir metų viduryje tekdavo peržiūrėti, kurioms sritims finansavimą privalu sumažinti. Dabar situacija visiškai kitokia. Pinigų surinkimo planai ne tik sėkmingai vykdomi, bet nuolat viršijami. Tačiau vargu ar tai pateisinama priežastis leistis į naujas pinigų dalybas”, – pastebėjo J.Lionginas.
Komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį į dar vieną naują parlamentarų įprotį, kurį vargu ar galima vadinti sveikintinu. Finansinių metų eigoje jie siūlo naujus įstatymų projektus, kuriems įgyvendinti būtinos papildomos lėšos, nenumatytos šalies biudžete.
„Tai iliustruoja faktą, kad kai kuriems kolegoms trūksta finansinės drausmės ir atsakomybės, nes teikdami tokius projektus jie retai kada nurodo papildomų pajamų šaltinius”, – konstatavo parlamentaras.
Dar gilesnę potekstę tokiose pinigų dalybose įžvelgė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Jis piktinosi, kad Švietimo ir mokslo ministerija neplanuoja investicijų į mokyklų renovaciją, o perskirstydami biudžetą Seimo nariai neriasi iš kailio, kad jų rinkimų apylinkėse esančioms mokykloms remontuoti būtų skirtas finansavimas iš biudžeto. Tam tikra prasme toks papildomų pinigų turgus yra ne kas kita, o eilinės rinkimų kampanijos dalis ar viešųjų ryšių akcija.
Apetitas išaugo bevalgant
Tiesa, biudžeto perskirstymo entuziastai šiais metais gali nurodyti naują priežastį, kodėl tokį darbą būtina atlikti – teismų sprendimai išmokėti teisėtai priklausančias atlyginimų dalis įvairiems valstybės tarnautojams bei policijai.
„Viską sudėliojus paaiškėjo, jog pradiniame etape numatytų perskirstyti 417 mln. litų tikrai neužteks, todėl po svarstymų ši suma išaugo iki 529 mln. litų”, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Specialistų teigimu, šiuos pinigus buvo galima ir netgi būtina suplanuoti rengiant pradinį 2006-ųjų biudžeto projektą. Galbūt todėl šiųmetinis valstybės biudžeto perskirstymas sulaukė tokio pat politikų dėmesio ir aktyvumo, kaip kad ir vykstant diskusijoms dėl normalaus biudžeto: svarstymams savo pateikta net 225 pasiūlymai. Susumavus visų pateiktų pasiūlymų finansinę naštą, paaiškėjo, kad norint visiškai patenkinti politikų apetitą, biudžetą reikėtų padidinti 1 mlrd. 100 mln. litų…
„Tai visiškai nerealu. Juo labiau kad retas kuris siūlytojas nurodė, iš kur paimti pinigų”, – pripažino J.Lionginas.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad kitos šalys neturi tradicijų metų eigoje keisti ilgalaikius valstybės finansinius planus.
„Tuose kraštuose, kurių valstybės biudžeto politiką ir patirtį man yra tekę analizuoti, paprastai tokių dalykų nebūna. Jei kyla būtinybė keisti finansinius akcentus, paprastai pinigai perkeliami iš vienos srities į kitą, nekeičiant bendrų rodiklių. Tarkim, sutaupius lėšų sveikatos apsaugos sektoriuje, daugiau pinigų skiriama socialinėms programoms.
Įstatymai, kuriems įgyvendinti reikia valstybės pinigų, priimami tik iš anksto numačius atitinkamas lėšas”, – tikino J.Lionginas.
Beje, norinčiųjų mažinti finansavimą šiais metais, kaip ir anksčiau, beveik neatsirado. Buvo apkarpytas vos dviejų objektų finansavimas keliomis dešimtimis tūkstančių litų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kurie siūlymai, kur ir kam skirti papildomas lėšas, nėra logiški, nes nurodomos milijoninės sumos, tarkim, mokyklų renovacijai, nors būna akivaizdu, jog laikantis visų procedūrų tų darbų nebus įmanoma atlikti ne tik per moksleivių atostogas, bet ir iki metų pabaigos.
Planavimo mechanizmas nesikeičia
Kalbinti pašnekovai pastebėjo, kad viena pagrindinių priežasčių, sudarančių prielaidas azartiškoms pinigų dalyboms metų viduryje – itin konservatyvus biudžeto planavimas. Kiekvieną kartą būsimasis šalies finansinis planas yra kuriamas ne remiantis faktiškai pasiektais rezultatais, o buvusiais planais. Tokį algoritmą ne kartą yra kritikavę makroekonomikos analitikai. Jų manymu, jei biudžetas būtų planuojamas tiksliau įvertinant padėtį ūkyje, būtų galima ryžtingiau keisti mokesčių sistemą, mažinant gyventojų fizinių asmenų pajamų mokestį ar galbūt atsisakant vadinamojo solidarumo mokesčio.
„Biudžetas pastaraisiais metais iš tiesų viršijamas daugiau nei milijardu litų, todėl peržiūrėti jo formavimo principus, ko gero, būtų galima. Dėl to Seimas turėtų gerai pagalvoti ir priimti atitinkamus sprendimus. Kita vertus, net ir nekeičiant planavimo principų, pinigų perteklių panaudoti būtų galima kiek racionaliau. Be mano minėto biudžeto deficito mažinimo, būtų galima neplanuotas pajamas panaudoti valstybės skoloms grąžinti ar kitiems aiškiems įsipareigojimams vykdyti. Tarkim, grąžinti indėlius (tam dar reikia 1,3 mlrd. litų) ar sumokėti kompensacijas už žemę (1 mlrd. litų). Šiaip pinigų poreikis yra begalinis, ir visiems lėšų tikrai nepakaks, net turint dvigubai didesnį valstybės biudžetą. Dabar turime 21 mlrd. litų metinį biudžetą, bet visiems visko trūksta lygiai taip pat, kaip ir prieš penkerius ar šešerius metus, kai valstybė vertėsi su 10 mlrd. litų”, – pastebėjo J.Lionginas.
Pažadų reikia laikytis
Tiesa, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nenorėjo sutikti su samprotavimais, jog griežtesnis ir tikslesnis biudžeto planavimas leistų atsisakyti socialinio mokesčio. Kadangi atsisakius nuo apyvartos rinkto kelių mokesčio biudžete atsirado 400 mln. litų „skylė”, ji bus užkaišoma tokio pat dydžio naujomis įplaukomis.
„Svarbiausia, kad valstybė laikytųsi pažadų nuo 2008-ųjų panaikinti šitą mokestį. Esu tikras, kad jo taikymo laikotarpis nebus pratęstas, nes nebus tokio tikslo. Pelno mokestį laikinai padidinus 4 proc. bus subalansuoti biudžeto piniginiai srautai, tuo pat metu nemažinant valstybės išlaidų ir net laikinai nesustabdant daugelio investicinių programų, susijusių su naujomis statybomis, kelių ar uosto infrastruktūra. Taip gaunama nauda bus didesnė, nei būtų pasiekiama aritmetiškai sutaupant dalį pinigų. Kadangi šiuo metu biudžetas surenkamas viršijant optimistines prognozes, galima neabejoti, kad socialinio mokesčio nebeliks”, – tikino J.Lionginas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas dr. Remigijus Šimašius, komentuodamas šiųmečio biudžeto perskirstymo procedūrą, pastebėjo, kad tai tampa rutina, patvirtinančia biudžeto sandaros mechanizmą kritikuojančiųjų argumentus.
„Planuojant biudžetą turėtų būti visiškai aiškūs bent jau išlaidų prioritetai. Kai valstybė turi sukaupusi daugybę senų įsipareigojimų, susijusių su indėliais ir nekilnojamuoju turtu, papildomi pinigai turėtų būti panaudojami būtent šioms reikmėms. Dabar akivaizdu, kad apie tuos įsipareigojimus politikai mąsto mažiausiai, o skuba pinigus dalyti ir puikuotis savo pačių geraširdiškumu. Papildomos įplaukos netampa stimulu mažinti mokesčių naštą. Manau, jog džiaugtis reikėtų tuo atveju, jei sumažėtų poreikis skirti pinigus socialinėms reikmėms, o ne tuo, kad papildomai padalijama keliasdešimt milijonų. T.y. akcentuojamas skylių lopymas, o ne nuoseklus žmonių gerovės kūrimas”, – pastebėjo R.Šimašius.
Pašnekovo manymu, mokesčių mažinimas turėtų būti vienu svarbiausių tikslų, nes taip didinamas šalies ekonomikos konkurencingumas. Tai savo ruožtu užtikrina didesnes darbuotojų pajamas ir aukštesnį pragyvenimo lygį. Tuo tarpu stengiantis gerovę sukurti perskirstant pinigus ir didinant socialines išmokas, ekonominė stagnacija tik didėja.