Milijoninės paskolos teikiamos nekilnojamojo turto agentūrose, įdarbinimo biuruose ir lombarduose, tačiau nelegali veikla retai sulaukia teisėsaugos dėmesio
Vilniuje demaskuotas pogrindinis bankas, pareigūnų teigimu, nėra vienintelis.
Panašūs bankeliai įsikūrę daugelyje šalies miestų. Kol teisėsaugos institucijos, pripažindamos, kad nelegali bankininkystė apraizgė šalį, skėsčioja rankomis, „Kauno dienos” žurnalistai įsitikino, kad, pavyzdžiui, Kaune veikia bent keliolika įstaigų, užsiimančių nelegalia finansine veikla.
Jose siūlomos net milijoninės paskolos, tereikia užstatyti panašios vertės turtą. Įstatymai leidžia kreditavimu verstis tik bankams ir kredito unijoms, tačiau ir kitos bendrovės rado būdų, kaip apeiti tokią veiklą draudžiančius teisės aktus.
Pinigai mėtosi ant stalo
Bet kuri telefonu informaciją teikianti bendrovė gali nurodyti net keliolikos Kaune įsikūrusių biurų adresus, kuriuose paskolos suteikiamos „per parą” ar „ypač palankiomis sąlygomis”. Viena tokių firmų – „Aujama”, veikianti P.Lukšio gatvėje. „Aujamos” biuras nepanašus į banką, tačiau Roma prisistačiusi moteris leidžia suprasti, kad čia teikiamos kreditavimo paslaugos. Be kita ko, ši bendrovė perka auksą, teikia vertimo paslaugas, valo automobilių salonus.
Apie patalpoje laikomus pinigus – jokių ženklų. Tik keli iš piniginės ištraukti stambūs banknotai leidžia spėti, kad finansinius reikalus ši bendrovė linkusi tvarkyti grynaisiais pinigais.
Du stalai, kompiuteris, kelios kėdės, laikraščių komplektai, segtuvai – vaizdas primena smulkaus verslininko kontorą. Išgirdusi pageidavimą gauti paskolą, moteris leido suprasti, kad tai galima sutvarkyti per 24 valandas.
„Jei tikrai turite trijų kambarių butą, jokių problemų neturėtų kilti”, – paaiškino Roma. Ji paragino atsinešti pasą, Registrų centro pažymą, kurioje būtų nurodyta nekilnojamojo turto vertė. „Notaras patvirtins mūsų sandorį”, – paaiškino Roma. Ji maloniai atsakė ir į kitus klausimus, o prašoma 30 tūkst. litų suma jai pasirodė labai maža.
„Kas mėnesį privalėsite mokėti 600 litų, kitaip tariant, 2 procentus palūkanų, – paaiškino moteris. – Kada grąžinti paskolą? Tai nesvarbu. Kai turėsite, tada ir atiduosite”, – aiškino „Aujamos” darbuotoja. Ji nenorėjo detalizuoti, kas taps paskolos davėju. „Turime kreditorių”, – buvo lakoniška Roma.
Po kelių akimirkų, kai biure pasirodė fotografas, „Aujamos” darbuotoja pakeitė veido išraišką, išbėgo į koridorių, vėliau pakvietė kelis vyrus, kurie paragino išeiti, kitu atveju, žadėjo kviesti apsaugos policiją. „Apie jokias paskolas nebekalbėsime”, – įpyko Roma.
Net paklausta, ar galėtų žurnalistus įtikinti, kad jos verslas – skaidrus, o paskolos teikiamos pagal šalyje galiojančius įstatymus, ji dar kartą paragino išeiti. „Su jumis neturėsiu jokių reikalų”, – duris uždarė „Aujamos” darbuotoja.
Potencialūs klientai filmuojami
Vien Savanorių prospekte – net kelios galimai nelegalia finansine veikla užsiimančios bendrovės. Viename jų veikia ne tik paskolų biuras, bet ir lombardas, kopijavimo paslaugų centras. Ant buveinės durų įspėjimas: patalpą stebi vaizdo kameros. Pravėręs sunkias šarvuotas duris patekau į ne itin erdvę patalpą. Administratorė paragino prisėsti, palaukti juristo.
Iki tol kalbi moteris spėjo papasakoti, kad paskolas teikianti įmonė veikia keturiolika metų. „Ir tik kelis kartus kreipėmės į antstolius, siekdami atgauti paskolintus pinigus. Su mūsų kreditoriais neturėtų kilti jokių rūpesčių, jie – padorūs žmonės”, – tikino moteris ir vis ragino palaukti. Susidarė įspūdis, kad stengėsi sudominti potencialų klientą. Įtikinamai skambėjo jos pasakojimas apie lanksčią palūkanų sistemą, neterminuotą indėlio grąžinimą, galimybę atidėti kasmėnesines įmokas ar gauti milijonines paskolas.
Po kelių minučių biure pasirodė ir jos viršininkas – bendrovės juristas Pranas Raižys. Į ankštą kabinetą pakvietęs vyras pasiteiravo, ar turiu nekilnojamojo turto. „Tikiuosi, kad nesate vedęs, neturite vaikų. Priešingu atveju, tik teismas gali leisti įkeisti turtą”, – perspėjo darbuotojas. Jis žadėjo mažesnes – 1,5 procento mėnesines palūkanas. „Tiesa, jei užstatytumėte automobilį, palūkanos būtų gerokai didesnės – apie 5 procentus”, – sakė P.Raižys.
Paklaustas, ar ši veikla teisėta, ar klientams nekyla problemų su Valstybine mokesčių inspekcija ar kitomis kontroliuojančiomis žinybomis, P.Raižys siūlė nusiraminti. „Viską kontroliuojame, nekils jokių rūpesčių. Dirbame pagal patikimą sistemą”, – sakė juristu prisistatęs vyras.
Apsilanko ir turto išmušinėtojai
Tokių biurų darbuotojai rado paprastą būdą, kaip apeiti įstatymus. Paskolos sutartis pasirašoma tarp dviejų fizinių asmenų, o firma esą tik pasiima procentą už tarpininkavimą. „Niekas žmonėms neuždraudė skolinti asmeninių lėšų”, – aiškino tokių bendrovių darbuotojai.
Nė vienas nepripažino, kad tokiu būdu legalizuojami nešvarūs pinigai. „Bankuose už indėlius mūsų kreditoriai gautų mažesnes palūkanas”, – vienintelę priežastį nurodė P.Raižys. Tiesa, jis užsiminė apie galimybę skolintis be jokių sutarčių. „Jei užstatysite automobilį, jį tereikės išregistruoti. Kol negrąžinta paskola, transporto priemonę saugo skolintojas”, – įvairius skolinimosi variantus siūlė P.Raižys.
Įsikalbėjęs jis atskleidė dar įdomesnių detalių, esą kai kurie asmenys verčiami užstatyti savo turtą. „Ateina trise. Iš vieno akių matau, kad kiti du jį verčia taip elgtis. Sako, kad nori pradėti verslą, bet iš patirties žinau, kad privalo atiduoti skolas ar už ką nors susimokėti”, – sakė P.Raižys.
Sutartyse – nutylėti įsipareigojimai
Miesto centre nekilnojamojo turto bendrovė „Agmindis”, be kita ko, teikia ir paskolas. Apsilankę minėtose bendrovėse įsitikinome, kad bet kuri firma padės sutvarkyti visus būtinus dokumentus ir suras kreditorių. Su šiuo privačiu asmeniu teks pasirašyti notaro patvirtintą sutartį, o firmai už tarpininkavimą reikės sumokėti „simbolinį mokestį” – apie 2 proc. sutartos sumos. Daugelis tokias paslaugas siūlančių firmų nurodė panašią palūkanų normą – apie 2 proc. per mėnesį.
„Agmindyje” paprašiau 500 tūkstančių litų paskolos. Žadėjau užstatyti žemės sklypą ir namą. „Kodėl neinate į banką? A, neturite oficialių pajamų”, – paklausė bei pati atsakė Rita prisistačiusi darbuotoja ir pridūrė, kad pastaruoju metu itin retai teikiamos tokios didelės paskolos. „Yra geresnių būdų užsidirbti. Vienas tokių – nekilnojamasis turtas. Jo vertė nuolat kyla”, – aiškino Rita. Kiek vėliau ji užsiminė apie kiek didesnes palūkanas.
Kaip ir kitose bendrovėse, išgirdome patikinimus, kad sutartis bus sudaroma skaidriai. „Nejaugi pačiame miesto centre apgaudinėsime žmones? – stebėjosi „Agmindžio” darbuotoja. – Tiesa, kai kurios bendrovės veikia nelabai sąžiningai. Visuomet atkreipkite dėmesį į sutartį. Dokumentus tvirtinkite tik pas savo notarą”. Ji nenorėjo detalizuoti, kuriose paskolų teikimo bendrovėse tokiais būdais apgaudinėjami žmonės.
„Kauno diena” yra rašiusi, kai panašaus bankelio paslaugomis pasinaudojusi moteris buvo priversta parduoti savo turtą. Butą ir namą Marija Savickienė įkeitė už 1996-1998 metais gautas paskolas. Nemažos pinigų sumos jai prireikė pradėjus rūpintis sūnaus studijomis. Vėliau buvo priversta mokėti gerokai daugiau, nei žadėjo tokių bendrovių darbuotojai.
Į jos nekilnojamąjį turtą pretendavo paskolą suteikę asmenys, atsisakę paimti pinigus grynais ir siekę perimti gerokai didesnės vertės pastatus.
Nemoka pelno ir kitų mokesčių
Pagal šiuo metu veikiančius įstatymus kreditavimo veikla gali verstis ir iš to uždirbti tik bankai bei kredito unijos. Jų veiklą prižiūri ir kontroliuoja Lietuvos bankas. Visos kitos bendrovės ar nekilnojamojo turto agentūros kreditavimo veikla verstis negali.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika sakė, kad nelegalios finansinės įstaigos daro įtaką šalies bankininkystės rinkai, tačiau ji nėra didelė. „Visa laimė, kad nelegalūs finansiniai trapininkai rizikuoja savo lėšomis. Jie aptarnauja rizikingiausius klientus, kurie banke, matyt, negautų paskolos. Nelegalios įstaigos užpildo laisvą nišą. Kita vertus, verslas yra nelegalus. Tokių įstaigų nekontroliuoja Mokesčių inspekcija, jie nemoka pelno ir kitų mokesčių”, – pastebėjo M.Leika.
Anot jo, jei tokių nelegalių bendrovių daugės, pasinaudodamos mažesne mokesčių našta jos sudarys vis didesnę konkurenciją bankams.
Be kita ko, Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas pabrėžė, kad yra pagrindo įtarti, kad tokiose įstaigose plaunamos, legalizuojamos lėšos. „To, matyt, niekas nesiryžtų neigti”, – sakė M.Leika.
Kontroliuoti neįmanoma
Šiuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tiria kelių galimai nelegalius finansinius sandorius vykdžiusių bendrovių veiklą, tačiau detaliau jų nekomentuoja. „Šioje srityje dirbame ir su užsienio partneriais. Kalbu apie pinigų plovimo atvejus. Įstatymai numato, kad apie galimus pinigų plovimo atvejus mums privalo pranešti draudimo įstaigos, notarai, kitos panašios įstaigos”, – sakė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktorius Romualdas Boreika.
„Įstatymas nedraudžia už tam tikrą mokestį žmogui paskolinti savo asmeninių pinigų. Jei lėšos įgytos neteisėtu būdu, pradedame ikiteisminį tyrimą”, – sakė FNTT vadovas.
Pripažįstama, jog nustatyti nelegaliai paskolas teikiančias įmones gana sudėtinga, ypač jei jos atlieka tik tarpininko vaidmenį, o sutartys pasirašomos tarp dviejų privačių asmenų. „Jei gauname duomenų apie neteisėtus veiksmus, operatyviai reaguojame”, – tikino R.Boreika.
Manoma, kad nelegaliose bendrovėse vykdomi ir finansiniai nusikaltimai. „Yra daugybė, tarkime, pridėtinės vertės mokesčio pasisavinimo būdų. Taip įgytus pinigus galima panaudoti per nelegalias finansines įstaigas”, – įsitikinęs R.Boreika.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai pripažino, kad neįmanoma kontroliuoti, ar paskolas teikę ir už tai palūkanas gavę asmenys mokėjo mokesčius valstybei. Anot jų, VMI dirba su legaliai veikiančiomis ir savo veiklą įregistravusiomis įmonėmis. Nelegali veikla yra Finansinių ar Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybų tyrimo objektas.
Veikia finansinės sistemos stabilumą
Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas įsitikinęs, kad nelegalūs bankai kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir veikia valstybės finansų sistemos stabilumą.
„Tokia nelegali finansinė veikla, nelegalios finansinės operacijos veikia valstybės finansinį stabilumą. Tai vienas valstybės ekonominio ir nacionalinio saugumo klausimų. Atskleistas tam tikras reiškinys, kurį reikės nagrinėti”, – sakė A.Sadeckas.
Saugumo departamento atstovai taip pat yra pripažinę, kad Lietuvoje veikia ne viena nelegali finansinė įstaiga, tačiau, kaip kovoja su šiuo reiškiniu, jie neatskleidžia.