Įsibėgėjus sezonui Smiltynėje ir AB „Klaipėdos laivų remontas” teritorijoje esančių mažiesiems laivams stovėti skirtų uostelių atstovai tikina tarpusavyje nekonkuruojantys. Dar daugiau – kalbama, jog net ir atlikus juose rekonstrukciją, kuriai jau rengiamasi, vietos ateityje vis vien gali pritrūkti, mat laivelių skaičius sparčiai didėja.
Klaipėdos jachtklubas Smiltynėje sezoną pasitiko su šiokiomis tokiomis naujovėmis: šiemet jo savininkai – nebe Lietuvos sporto draugija „Žalgiris”, o investicijų bendrovės „Invalda” įmonių grupei priklausanti „DOMMO Nerija”, kuri sieks plėtoti visą mažųjų laivų uostą bei jo paslaugas.
Pasak „Žalgirio” atstovų, organizacijai buvo gana sunku išlaikyti visą pastatų kompleksą, o rekonstrukcijos jau būtinai reikėję. Tad jachtklubas parduotas įvertinus naujųjų savininkų tikslus ir įsitikinus, kad veikla nebus keičiama.
Modernizuos jachtklubą
Šiuo metu jachtklubui vadovaujantis „DOMMO Nerija” direktorius Vladas Šeporaitis pasakojo planuojantis rekonstruoti bei modernizuoti visą jachtklubo bazę: viešbutį, jachtų remonto dirbtuves, sandėliukus, elingus, krantines, baseiną, sanitarinius bei maitinimo mazgus. Visa tai, jo teigimu, gali atsieiti dešimtis milijonų litų. Direktorius patikino, kad rekonstrukcijos metu jachtklubas savo veiklos nenutrauks.
Pasak V. Šeporaičio, visi jachtklubo pakeitimai bus planuojami įvertinus Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, kurio teritorijoje yra jachtklubas, keliamus reikalavimus.
„Šiuo metu rengiami dokumentai konkursui, kaip plėtoti jachtklubą, padaryti jį šiuolaikišką, europietišką bei pritrauksiantį daugiau turistų. Stengiamės tai atlikti kuo greičiau, tačiau viskas priklausys nuo to, kaip seksis derinti dokumentus. Planuojame, jog konkursas įvyks rudenį”, – sakė V. Šeporaitis.
Pasak jo, dar šią vasarą jachtklube bus pagerinta paslaugų kokybė: įrengtos kelios stebėjimo kameros, geriau užtikrinsiančios teritorijos saugumą, sutvarkyti sanitariniai mazgai, mokomas personalas, o paslaugų kainos lieka tos pačios kaip ir praėjusiais metais.
Beje, kauniečių jachta „Autrimpas”, kuri buvo laikoma jachtklube, nebelauks žadamos rekonstrukcijos. Savininkas ją ketina glausti Nidoje.
Lankytojų daugėja
Jachtklubo vadovas sakė, jog ir laivelių dabar sulaukiama ganėtinai daug. „Palyginti su praėjusiais metais, šiemet sezonas, ko gero, dėl šaltų orų prasidėjo kiek vėliau, tačiau dabar jachtų sparčiai daugėja, dauguma jų – privačios. Neseniai čia lankėsi nemažai regatų dalyvių, svečių iš Airijos, Anglijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių”, – pasakojo V. Šeporaitis.
Dabar jachtklubas gali priimti apie 80 laivelių, tačiau tikimasi, kad po rekonstrukcijos vietos atsiras daugiau. „Reikia tinkamai, racionaliai sutvarkyti stovėjimo vietas ir erdvės daugiau atsiras”, – mano jachtklubo vadovas.
Tai, jog netrukus būsiantis atnaujintas Pilies uostelis gali sudaryti konkurenciją Smiltynės jachtklubui, V. Šeporaičio nė kiek negąsdina. „Mes ne konkurentai, o kolegos. Juk jachtų labai sparčiai daugėja, ypač motorinių laivelių, o vietos yra gana ribotai. Darbo visiems bus, – svarstė V. Šeporaitis. – Tie, kurie norės miesto šurmulio, apsistos Pilies uostelyje, o norintieji ramybės – plauks į Smiltynę.
Plės Pilies uostelį
Mintis apie konkurenciją atmeta ir AB „Klaipėdos laivų remontas” vadovas Alvydas Butkus. Pasak jo, vis daugėjant jachtų, ateityje vietos joms gali net ir pritrūkti. Į tai atsižvelgiant bus įgyvendintas projektas „Jūrinio turizmo infrastruktūros Lietuvoje plėtra – jachtų ir mažųjų laivų prieplaukos Klaipėdos piliavietėje įkūrimas”. Jame numatyta, kad Danės krantinės bus specialiai pritaikytos jachtoms švartuoti, o Pilies uostelis, kurio krantinių ilgis 1,6 km, bus valomas, gilinamas ir plečiamas. Uostelyje bus pastatytos plaukiojančiosios prieplaukos, taip pat modernus jachtklubas.
„Manau, kad vienu metu uostelyje bus galima realiai laikyti apie 200 laivelių, o dabar čia telpa tik 140”, – sakė A. Butkus, pridūręs, jog jau rudeniop turėtų būti pasirašyta sutartis su rangovais.
30 proc. daugiau
„Klaipėdos laivų remonto” vadovas pasidžiaugė, kad šiemet sulaukiama net 30 procentų daugiau mažųjų laivelių nei pernai – po 4-5 kasdien. Uostelis populiarus ne tik tarp lietuvių, bet ir užsienio svečių – jų daugiausiai atplaukia iš Skandinavijos šalių bei Vokietijos.
„Šiemet sezoną pasitikome įsigiję savo kraną, kuriuo galima iškelti iš vandens ar nuleisti laivus. Klientams taip daug patogiau – nereikia užsakinėti tokios paslaugos iš kitur, kranas yra čia pat. Taip pat galime vietoje atlikti kai kuriuos remonto darbus”, – apie naujoves uostelyje pasakojo A. Butkus.
Beje, čia šiek tiek padidėjo ir paslaugų kainos – vadovo teigimu, jos tiesiog suapvalintos, fiksuojamos pagal laivo ilgį.
Probleminiu lieka mažųjų laivelių degalinės, kurioje jie galėtų apsirūpinti kuru, klausimas. Pasak A. Butkaus, jų savininkai ir toliau bus priversti kurą vežiotis įvairiose talpyklose, mat degalinė yra įtraukta į bendrą viso projekto detalųjį planą ir atskirai jos niekas neleidžia statyti. Planuojama, jog ji turėtų atsirasti netoli pasukamojo tiltelio, nors kada – neaišku.