Išbandymas karščiu

Užklupusi sausra Lietuvos gyventojus verčia keisti įprastą gyvenimo ritmą

Lietuva išgyveno kol kas karščiausią šių metų savaitę ir aukšta temperatūra iš šalies dar nesitraukia. Pasinaudodami keturiomis laisvomis dienomis ir ieškodami atgaivos prie vandens telkinių, miestus buvo palikę šimtai tūkstančių gyventojų. Jeigu sausra nesitrauks, susitaikyti su nuostoliais teks ir ūkininkams.

Sutiko nakvoti ir garažuose

Per keturias švenčių dienas Palanga patyrė poilsiautojų antplūdį. Miesto Savivaldybės ir policijos spėjimu, į Palangą ir Šventąją buvo suvažiavę apie pusę milijono žmonių. Jau penktadienį į Palangą atvykę poilsiautojai sunkiai rado, kur apsigyventi.

„Žmonių labai daug. Vakare į duris paskambino du vaikinai ir paklausė, ar galime priimti pernakvoti. Pasakiau, kad bute vietos jau nėra. Galėjau pasiūlyti nebent garažą. Nustebau, kai vaikinai sutiko. Už nakvynę iš jų paprašiau 40 litų”, – pasakojo viena palangiškė. Ji teigė, kad kaimynė pernai poilsiautojams buvo išnuomojusi ir šiltnamį.

Bandžiusieji praėjusią savaitę rasti laisvų vietų kaimo sodybose nusivylė. Dauguma sodybų buvo užsakytos jau iš anksto.

Vakar Palangos policija paragino poilsiautojus nevykti namo vienu metu ir pasirinkti skirtingus kelius. Į Vilnių ir Kauną buvo patariama grįžti pro Šilutę ir Jurbarką. Ne visi išgirdo šiuos raginimus, todėl vakare autostradoje Klaipėda – Kaunas susidarė didžiulės automobilių kolonos.

Prie keltų – didžiulė eilė

Neringa taip pat buvo perpildyta. Bendrovė „Smiltynės perkėla” ketvirtadienį pasiekė rekordą – keltais per Kuršių marias į abi puses perkėlė 4100 automobilių ir 29 tūkst. žmonių. Įprastinį poilsiautojų srautą papildė telekomunikacijų bendrovės „Bitė” klientams Juodkrantėje surengta tradicinė šventė, į kurią atvyko dar apie 10 tūkstančių žmonių.

„Mes pasiskaitėme, kad prie keltų didžiulės eilės, baiminomės, kad irgi teks ilgai laukti. Tačiau kai penktadienį atvykome į perkėlą, joje nebuvo nė vieno automobilio. Matyt, dauguma buvo persikėlę jau ketvirtadienį”, – vakar pasakojo „Bitės” atstovė spaudai Auksė Armonaitė. Ji tik svarstė, kaip seksis grįžti atgal.

Juodkrantėje buvęs „Kauno dienos” korespondentas Remigijus Jurgelaitis sakė, kad į šį miestelį suvažiavo labai daug žmonių.

Jis prisipažino neramiai laukiąs grįžimo namo, kai teks stovėti eilėse prie kelto.

Prie jūros pabuvoję kauniečiai pasakojo, kad beveik visur jūros vanduo labai nešvarus, nuo jo sklinda nemalonus dvokas. Be to, daugelyje vietų labai sumažėjęs paplūdimio plotas.

Medikų iškvietimų nepadaugėjo

Dėl to, kad iš miestų tūkstančiai gyventojų buvo išvažiavę prie vandens telkinių, mažiau darbo turėjo greitosios pagalbos medikai.

Greitosios pagalbos stoties gydytojai sakė, kad praėjusi savaitė neišsiskyrė padidėjusiu iškvietimų skaičiumi. „Mažiau skambučių sulaukėme ketvirtadienį, o kitomis dienomis pokyčių nebuvo. Žmonės daugiau skambino ir prašė konsultacijų, kaip padėti nukentėjusiems nuo karščio, nudegusiems odą. Turėjome vieną iškvietimą į Lampėdžių karjerą, kur skendo neblaivi moteris, bet ją išgelbėjo jos draugas”, – sakė viena gydytoja.

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) priėmimo skyriuje taip pat informavo, kad neužfiksuota su karščiu susijusio pacientų plūstelėjimo. Palyginti ramu buvo ir Kardiologijos klinikoje, kurios gydytojų teigimu, apskritai neatvežta ligonių, kuriems sveikatos sutrikimus būtų sukėlęs karštis. „Per savo ilgametę patirtį nesu įžvelgusi ryšio tarp pakilusios temperatūros ir ligonių padaugėjimo”, – sakė budinti gydytoja.

„Viskas paprasta. Kai yra karšta, aš nekišu nosies į lauką, nes žinau, kad gali būti blogai”, – paaiškino klinikoje dėl širdies kraujagyslių susiaurėjimo atsidūręs Julius Rebždys.

Turguje – tušti prekystaliai

Kaune itin populiarus Zanavykų turgus praėjusį savaitgalį ištuštėjo. Šeštadienį jame šviežia mėsa prekiavo tik trys pardavėjai, daugelis prekystalių buvo tušti.

„Nėra pirkėjų, nėra ir pardavėjų”, – sakė viena mėsininkė. „Kai karšta, mėsos labai mažai perkama. Niekas nenori stovėti prie puodų”, – sakė mėsa prekiaujantis Vytautas Kazanavičius. Jis teigė, kad turguje yra visos sąlygos laikyti mėsai, todėl ją galima pirkti nesibaiminant dėl sveikatos. „Turime šaldytuvus, galime mėsą nunešti į rūsį”, – aiškino jis.

Parduotuvėse smarkiai išaugo vaisvandenių, mineralinio vandens ir alaus prekyba. Tačiau prekybininkai tam buvo pasirengę, todėl gėrimų nepritrūko. Prekybos centruose nupirkta daug kilnojamųjų ventiliatorių.

Daugėja gaisrų

Praėjusią savaitę smarkiai padaugėjo gaisrų. Keliuose rajonuose užsiliepsnojo durpynai, kurie buvo gesinami po kelias paras. Ugniagesiams į pagalbą atėjo kariškiai, durpių įmonių darbuotojai.

Vakar didžiausias miškų gaisringumas buvo Kėdainių, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Jonavos, Trakų, Vilniaus, Nemenčinės urėdijose.

Orų prognozės nesikeičia

Meteorologai prognozuoja, kad per artimiausias paras orai beveik neatvės. Liepos 10-13 dienomis šalyje išsilaikys iš Šiaurės Afrikos plūstantis 26-31 laipsnio karštis. Prognozuojama, kad šiek tiek palyti gali tik savaitės pabaigoje, tačiau tai nesumažins sausros.

„Laukiama liūčių, tačiau iš jų bus mažai naudos. Kad žemė sudrėktų, reikia, kad nuolat lytų kelias paras. Kol kas šalyje toliau tęsis sausra”, – sakė klimatologė Audronė Galvonaitė.

Anot jos, tokios sausros Lietuvoje iki šiol nebuvo įprastos, tačiau pastaraisiais metais kartojasi dažniau. „Tai susiję su globaliais klimato pokyčiais”, – mano A.Galvonaitė.

Ji priminė, kad labai karšta Lietuvoje buvo 2002 metais, taip pat 1994, 1992, 1989 metais, kai temperatūra pakildavo iki 30 laipsnių. Aukščiausia Lietuvoje užfiksuota temperatūra yra 37,5 laipsnio. Tiek 1994 metų liepos 30 dieną buvo Zarasuose.