Gydymo įstaigose, kurios pačios maisto neverda, pirmąją dieną pacientai dažnai gauna tik vakarienę
Prieš keletą metų daugelis didžiųjų miestų ligoninių svarstė galimybes ligonių maitinimą perduoti privačioms firmoms, tačiau realiai tai įgyvendino tik viena kita. Kitos pasiskaičiavo, kad patiems gaminti maistą pigiau ir patogiau, nes nereikia iš anksto užsakinėti, o padaugėjus pacientų nesunku rasti dar vieną lėkštę sriubos.
Iš tiesų ligoniai skundžiasi, kad ten, kur maitina ne pati ligoninė, pirmąją dieną jie negauna pusryčių, o kai kada ir pietų. Ne bėda, jei gydaisi ten, kur gyveni. Bet jei močiutė į sostinėje esančią gydymo įstaigą atvyko iš tolimo kaimo, čia neturi jokių giminių, o kišenėje tik tiek pinigų, kiek reikės grįžti į namus, jai teks pusdienį ar daugiau pabadauti.
Negavo nei pusryčių, nei pietų
Gegužės mėnesį vilnietės Rimos Ž. (pavardė redakcijai žinoma) mama gydėsi Vilniaus universiteto Onkologijos institute. Sunkia onkologine liga sergančiai moteriai stacionare, nes gyvena toli nuo sostinės, buvo atliekamos varginančios chemoterapijos procedūros.
„Kartu su mama vienoje palatoje gulėjo dar dvi ligonės. Labai nustebau, kad iš tolimų rajonų atvykusios moterys pirmąją dieną negavo nei pusryčių, nei pietų. Atnešiau mamai šaltibarščių, tai ir joms įpyliau po lėkštę. Gaila pasidarė, ir taip nualintos ligos, blogai jaučiasi, o dar alkanos turi būti”, – pasipiktinusi pasakojo pašnekovė.
Giminių ar pažįstamų sostinėje neturinčios ligonės buvo priverstos kęsti alkį.
Iš namų išvažiavusios ankstyvą rytmetį moterys nė pusryčių normaliai nepavalgė. Nusipirkti maisto ligoninės parduotuvėje ar čia veikiančioje kavinėje joms buvo per brangu. Juolab kad ligoninėje laukė dar ir daugiau neplanuotų išlaidų – teko pačioms pirktis adatas ir kateterius. Nors jie kainuoja ir nedaug, nuo keliasdešimties centų iki kelių litų, ne visi ligoniai, ypač atvykę iš rajonų, ir tiek turi.
Nieko negali padaryti
Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai Jonas Vesėliūnas paaiškino, kad tokia situacija susiklosto dėl to, kad ligoninė ne pati gamina maistą, o užsako jį iš firmos. Užsakymai priimami du kartus per dieną. Pirmąją dieną, kai ligonis paguldomas, jis negauna pusryčių, o jei atsigula vėliau, ne iš pat ryto, – ir pietų. Tačiau pašnekovas įtikinėjo, kad vakarienę pacientai tai jau tikrai gauna.
J.Vesėliūnui atrodo, kad tai nėra didelė problema. Pusdienis nevalgius – anokia čia bėda. Juk, pavyzdžiui, dienos stacionare besigydantys pacientai, kuriems atliekamos chemoterapijos procedūros, iš viso negauna maisto. Kita vertus, jie čia išbūna tik kelias valandas ar iki pusdienio.
„Tie ligoniai, kurie gyvena tolimesniuose rajonuose, taip pat labai sunkios būklės, vietoje dienos stacionaro trims ar penkioms dienoms paguldomi į skyrių. Tokią galimybę jiems sudarome įvertinę situaciją – daugelis neturi pinigų, kad galėtų kasdien važinėti. Ir valgyti gauna, nors ir ne iš karto”, – sako direktoriaus pavaduotojas.
Dėl to, kad ligoniai turi patys pirktis kai kurias medicinos priemones, jis sakė: „O ką mes galime padaryti. Įkainiai tokie maži, kad neužtenka pinigų viskam. Juk mums už paslaugas sumokama tik apie 60 proc. realių kaštų. Ypač mažas dienos chemoterapijos įkainis. Todėl ir tenka patiems ligoniams prisidėti”.
Ir pliusai, ir minusai
Sostinės Santariškių ligoninių miestelyje, kuriame yra ir Onkologijos institutas, jau trys ligoninės naudojasi maistą gaminančios ir jį joms tiekiančios bendrovės paslaugomis. Trečius metus pačios nebeverda maisto Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, neseniai jų pavyzdžiu pasekė ir Respublikinė vaikų ligoninė.
Kaip informavo ligoninės, į kurią gydytis suvažiuoja ligoniai iš visos Lietuvos, Santariškių klinikų direktorė slaugai Regina Nalivaikienė, sutartyje su maistą tiekiančia bendrove numatyta, kad ligonių skaičius tikslinamas 3 kartus per dieną. Jei ligonis paguldomas iki 10 valandos ryto, tai gauna pietus ir vakarienę, o jei vėliau – tik vakarienę.
„Dėl to, kad pirmą dieną negauna pusryčių ar pietų, ligoniai paprastai nesiskundžia. Neseniai mūsų atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai pacientai būna nepatenkinti, jog maistas nekaloringas, mažos porcijos, atšalęs, mažai gėrimų, indai atsiduoda chlorkalkėmis”, – aiškina R.Nalivaikienė.
Atsižvelgus į šiuos ligonių pageidavimus, šiuo metu sudarytas naujas valgiaraštis, atsirado ir specialus dietinis meniu. Rengiamos rekomendacijos, kad indai būtų dezinfekuojami kitomis medžiagomis, neturinčiomis nemalonaus kvapo. Dar žmonės skundžiasi, kad būna aplaistyti padėklai, ant kurių atgabenamas maistas, bet pasirodė, kad dėl to kaltos nelygios ligoninės grindys. Kol kas jų pakeisti nėra galimybių.
Pietų metu lankantis Santariškių klinikose teko matyti, kad ligoniams skirtas maistas patiekiamas tvarkinguose pilkos spalvos vienkartiniuose induose, uždengtuose padėkluose.
Iš jų nesklinda maisto kvapai, jie dailiai sudėlioti specialiame vežimėlyje. Vienam ligoniui per dieną maistas kainuoja 8 litus.
Prisiminus daugelį metų įprastą buvusį vaizdą, kai ligoninės koridoriumi riedėdavo geležinis žvangantis vežimėlis, prikrautas kibirų ir katilų, iš kurių dezinfekcinėmis medžiagomis trenkiantį jovalą primenantį maistą pilstydavo į aliumininius aplankstytus ar stiklinius apdaužytus ligoninės indus, o dažnai reikėdavo atsinešti savus, pagalvoji, kad galbūt padėtis pasikeitė į gera.
Maistą gamina patys
Pasidomėjome, kaip ligonius maitina Kauno ligoninės. Pasirodė, kad beveik visos jos pačios gamina maistą. Kauno apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Stasys Gendvilis teigė, kad prieš dvejus metus bandė derėtis su keliomis maistą galinčiomis tiekti bendrovėmis. Tačiau kai jos sužinojo, kad ligoninė visai dienai vienam žmogui gali maistui skirti tik 4 litus, derybos nutrūko.
„Už tiek pamaitinti žmogų tikrai sunku, bet mes verčiamės. Taupome, todėl turime nedaug personalo, per labdarą gavome virtuvės įrangą. Skelbiame konkursus, per kuriuos pavyksta pigiau įsigyti maisto produktų. Žmonės nesiskundžia, manau, maitiname juos neblogai”, – sako S.Gendvilis.
Jo teigimu, yra ir kitų pliusų: kai ligoninė pati gamina maistą lengviau reguliuoti, kiek porcijų reikia paruošti. Todėl ligoniai pirmąją dieną negauna tik pusryčių, o pietus ir vakarienę – visada.
„Aišku, mums būtų paprasčiau, atkristų daug rūpesčių, jei ligonių maitinimo funkciją galėtume perduoti firmai. Nebereikėtų išlaikyti virtuvės, darbuotojų. Tačiau kol tokie maži lovadienio įkainiai ir maistui tegalime skirti 4 litus, kitos išeities nėra”, – aiškina ligoninės vadovas.
Kauno Centro ligoninės direktorius Skirmantas Paukštys sako, kad jo vadovaujama įstaiga taip pat pati gamina maistą. „Svarstėme galimybę pirkti šią paslaugą iš privačios firmos, bet vėliau jos atsisakėme, nes mums per brangu. Vieno žmogaus maitinimui galime skirti tik 5 litus per dieną. Kai verdame patys, taupome, be to, nėra vežiojimo išlaidų. Maisto produktų gauname ir iš rėmėjų. Taip ir sukamės”, – pasakojo S.Paukštys.
Jo teigimu, ligoniai maisto kokybe skundžiasi retai ir vos paguldyti į ligoninę gauna tą pačią dieną ir pietus, ir vakarienę: „Turime daugiau galimybių lankstumui. Ką mums reiškia keliomis porcijomis daugiau pagaminti. Todėl kartais pamaitiname ir ambulatorinius ligonius, besigydančius dienos stacionare, nors jiems tai ir nepriklauso, jei matome, kad jie sunkiai verčiasi, neturi už ką nusipirkti maisto”.
Skirtinga patirtis
Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ligoninės direktorė Stanislava Juocevičienė informavo, kad maistą verda patys.
„Seni žmonės daugiausiai valgo trintą, smulkintą maistą. Kažin, ar firma tokį pagamintų. Be to, vežiojant jau išvirtus patiekalus jie praranda savo maistinę vertę, suprastėja jų kokybė. Aišku, centralizuotai perkant šią paslaugą atkrinta daug rūpesčių, nebereikia išlaikyti virtuvės, mokėti algų darbuotojams”, – sakė ligoninės direktorė.
Kaune tik K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė pati negamina maisto. Jau penkerius metus jį tiekia privati bendrovė. „Taip daug pigiau. Nereikia personalo, vandens, elektros sąnaudos sumažėja labai žymiai. Anksčiau, kai maitinimu rūpinomės patys, vienam žmogui viską susumavus maistui išleisdavome 16-18 litų, tai dabar tik 10”, – tikino ligoninės direktorius Česius Zvicevičius.
Jo teigimu, kai taip brangsta maisto produktai, ligoninei pačiai gaminant maistą nepasiseka daug sutaupyti. Pigiausių kruopų kilogramas kainuoja 1,3 lito. Ir kiaulės dabar pats nenusipirksi, kad būtų pigiau, o anksčiau tai būdavo išeitis. „Viską atveža termosuose, maistas šiltas, tik išpilstome į savo lėkštes”, – patenkintas perkama paslauga pašnekovas.
Kadangi slaugos ligoninės pacientai taip dažnai nesikeičia, o apie naujai atvykstančius žinoma iš anksto, maistas užsakomas iš vakaro. Todėl visi pacientai gauna valgyti tris kartus per dieną.