Uostamiesčio dviračių takai ir maršrutai sunkiai įveikiami netgi pasitelkus žemėlapį ir skambutį.
Tūkstantiniu tiražu išleidusi dviračių takų žemėlapį, savivaldybė pamiršo pastatyti kelio ženklus.
Nerimtas požiūris į dviratininkus ir dviračių takus vėl prišaukė nelaimę. P.Lideikio gatvėje įvyko skaudi avarija – žuvo 20-metis dviratininkas.
Važiuoti pavojinga
Pabandžius dviračiu pavažinėti Klaipėdos miesto žemėlapyje dviratininkams nurodytais maršrutais, šoką tenka patirti vos tik pradėjus kelionę iš J.Janonio gatvės į Senąją Smiltynės perkėlą.
Tokie žemėlapiai dalinami ne tik klaipėdiečiams, bet ir turistams.
Tiksliai juo vadovaujantis, kartu su automobilių eismu teko pasisukioti Karklų, J.Zauerveino, Bokštų, Jūros ir Naująja Uosto gatvėmis.
Važiuoti tokiais labirintais sudėtinga – nėra ženklų, bylojančių, jog tai dviračių takas. Automobilių eismas tose gatvėse nedidelis, bet mašinos nuolat važiuoja arti dviračio. Tekdavo trauktis prie pat šaligatvio krašto.
Tik dalis Taikos ir beveik visi Jūrininkų prospektų dviračių takai yra pažymėti kelio ženklais, ant grindinio nupieštas dviratininko simbolis.
Ypač gera dviračių trasa driekiasi nuo Smiltelės gatvės per Gedminų ir Naujakiemio gatvių rajonus iki Baltijos prospekto.
Tačiau ji tinka tik pasivažinėti, o ne naudoti dviratį kaip susisiekimo priemonę.
Gresia bauda
Minijos gatvėje ir Šilutės plente jokių ženklų nematyti, nors žemėlapyje pažymėta, kad tai dviračių maršrutas šaligatviu arba pėsčiųjų taku.
Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius Gintaras Ramanauskas teigė, kad tokiu atveju dviratininkas negali važiuoti šaligatviu.
Dviračiai turėtų riedėti kelkraščiu. Kitaip dviratininkas gali gauti nuo 50 iki 100 litų baudą.
Prieš porą metų „Klaipėda” buvo atlikusi panašų eksperimentą. Tąkart bandyta dviračiu įveikti Taikos prospektą iš miesto centro iki Jūrininkų prospekto.
Per tuos porą metų dviratininkams eismas mieste beveik nepagerėjo. Nėra dviračių takų, o jei ir yra, tai jie nepažymėti. Vairuotojai ignoruoja dviratininkus, o pėstieji žingsniuoja dviračių takais.
Susigaudyti sunku
Klaipėdos miesto žemėlapio dviratininkams sudarytojas Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas klaipėdietis Saulius Ružinskas teigė, kad žemėlapis buvo parengtas prieš dvejus metus.
Šiemet žemėlapis buvo patikslintas ir dar kartą išleistas 14 tūkst. egzempliorių tiražu.
Maršrutai buvo rengti turint omenyje dviračių takus, kuriais įmanoma naudotis. Žiūrėta, kur yra didesni dviratininkų srautai.
Žemėlapyje pažymėti ir platūs šaligatviai, kuriais galėtų važiuoti dviratininkai.
Anot žemėlapio sudarytojo, jais dviratininkams žymiai saugiau važiuoti nei judria Minijos gatve ar Šilutės plentu.
Bendrijos pirmininkas pripažino, kad pirmą kartą sudėtinga susigaudyti trasoje, bet jei nuolat važinėji, tai gatveles įsimeni. Tos schemos yra rekomendacinio pobūdžio.
S.Ružinskas tikino, kad žemėlapyje nupiešti takai yra tarsi užuomina savivaldybei ten pastatyti ženklus, bylojančius, jog tai dviračių kelias.
Jis mano, kad tuos ženklus pastatyti nedaug kainuoja, tačiau savivaldybė kažkodėl neskuba to padaryti.
Ženklų tyko vandalai
Savivaldybės Transporto tarnybos vedėjas Saulius Gudavičius tikino, kad stengiamasi pažymėti visus dviračių takus. Tačiau vandalai nuolat nuplėšo kelio ženklus.
Tai, kad dviračių takai nepažymėti kelio ženklais, S.Gudavičius pirmą kartą išgirdo iš „Klaipėdos” korespondento.
Jis padėkojo už informaciją ir pažadėjo kaip įmanoma skubiau įrengti trūkstamus kelio ženklus.
Praėjusią savaitę keletas naujų dviračių takų ženklų atsirado Taikos prospekte. Minijos gatvėje ir Šilutės plente situacija nepasikeitė.
Paskubėti pažymėti ženklais dviračių takus bei maršrutus vertėtų, nes Klaipėdoje nesaugu net ir patyrusiems dviratininkams.
Buvęs profesionalus dviratininkas Artūras Iliutkinas pasakojo, kad mieste labai mažai vietų, kur galima ramiai, nepatiriant streso nuvažiuoti iki reikiamo taško.
Šilutės plentu ar Minijos gatve važiuoti įmanoma tik keliu. Šaligatviuose nėra nuolydžių. Nors akimirksnį užsižiopsojus, galima sulankstyti ratą į statų šaligatvio bordiūrą.
Nuo senojo turgaus iki Baltijos prospekto yra raudonomis trinkelėmis grįsti dviračių takai.
Anot A.Iliutkino, pėstiesiems labai patinka tas spalvotas takelis. Jais vaikštinėja netgi močiutės, kurios paprastai nesitraukia iš kelio. Be dviračio skambučio neapsieisi.
Dviračių parduotuvėje dirbantis A.Iliutkinas pastebėjo, kad pirkėjai dažnai būtinai prašo uždėti ir skambutį.
Nėra stovų
Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje dviračių takai yra šventas reikalas.
Jei pėsčiasis išeina ant tako, visi jam šaukia trauktis iš kelio. Lietuvoje pėstieji, žingsniuojantys dviračių taku, duoda pylos patiems dviratininkams.
„Važinėju dviračiu jau dešimt metų ir galiu drąsiai pasakyti, kad vairuotojai vis dar nepripažįsta dviratininkų, pypina, nepraleidžia”, – teigė A.Iliutkinas.
Dviračio transporto priemone nepripažįsta ir dauguma valstybės institucijų. Netgi prie dviračių takų esančios mokyklos nėra įrengusios stovų.
Palikti dviratį įmanoma nebent jį įsivarius į patalpų vidų. Tai leidžia padaryti Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas.
Kitur tenka dviratį raišioti prie laiptų turėklų ar šiukšlių dėžių.
Tik dauguma prekybos centrų yra įsirengę po keletą stovų dviračiams prirakinti.