Jei Seimo nariai sumanytų samdytis daugiau padėjėjų, elgtųsi teisėtai, tačiau atlyginimų pagalbininkams nebūtų iš ko mokėti
Tautos išrinktųjų padėjėjams samdyti Seimo Statutas numato atitinkamų lėšų, tačiau realiai parlamento kanceliarijos kišenėje tokių pinigų nėra. Ši dviprasmiška padėtis ėmė ryškėti Seimui svarstant valstybės biudžeto perskirstymo projektą. Jis turi būti tvirtinamas jau rytoj.
Parlamento finansininkai teigia, kad šiandien dirbančių padėjėjų skaičiui išlaikyti turimų lėšų pakaks. Problemos nepanorusi spręsti Seimo valdyba įsitikinusi, kad pusmetį tautos išrinktieji išsivers ir nedidinę pagalbininkų būrio.
Tačiau beveik 2,3 mln. litų prašę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai įspėjo, kad pavojinga pasitikėti 141 parlamentaro geranoriškumu.
Neištaisė klaidos
Siūlymą skirti 2 mln. 283 tūkst. litų parlamento kanceliarijai Seimo Statuto nuostatoms įgyvendinti – padėjėjų algų fondui užtikrinti – teikė grupė įvairių frakcijų narių. Idėjos autorių konservatorių Rimantą Dagį parėmė kolegos iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto.
Dagys LŽ aiškino, kad Statutą anksčiau taisęs Seimas užfiksavo tokią sumą, kurios neužtikrino. „Tokios skylės biudžete negali būti”, – pabrėžė jis. Statute įrašyta, kad samdyti padėjėjams skiriama 5 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai (VMDU). Šiuo metu tai sudaro apie 7 tūkst. litų.
Kadangi padėjėjo alga turi „lubas”, skaičiuojamas pagal Valstybės tarnybos įstatyme numatytą kategoriją, pasak Dagio, kiekvienas parlamentaras statistiškai gali turėti po 2,4 padėjėjo.
Parlamentarų siūlymui dėl papildomų lėšų nepritarė Vyriausybė. Tokiu atveju balsuojant Seime reikia užsitikrinti 71 parlamentaro paramą. Kadangi šiuo metu Seime yra laisva viena kėdė, per balsavimą būtų pakakę 70 balsų „už”.
Tačiau iš 81 dalyvavusiojo balsavime „už” tarė 68, 7 susilaikė ir pasipriešino vienas – Vyriausybės nuomonės nekvestionavęs laikinasis premjeras Zigmantas Balčytis.
Gali pritrūkti pinigų
Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė LŽ sakė, kad dabar dirbantiems Seimo narių padėjėjams nėra reikalo nerimauti, nes jų etatams apmokėti kanceliarijos biudžete lėšų pakanka.
Tačiau Dagys užsimena, kad pinigų gali pritrūkti, jei kuris nors Seimo narys pasinaudos jam Statuto suteikta teise ir priims į darbą papildomų darbuotojų.
Jis nuolat kartojo, kad biudžetas turi būti subalansuotas, o įstatymas negali būti priimtas su spragomis apeliuojant į parlamentarų gerą valią. „Tikiu, kad specialiai niekas nesiverš dabar samdytis naujų padėjėjų, bet negalima garantuoti dėl 141 Seimo nario geranoriškumo”, – sakė Dagys.
Kaltina valdybą
Pataisos idėją rėmę politikai piktinosi Seimo valdybos neveiksnumu. Dagys LŽ sakė, kad Vyriausybės nepritarimas buvo itin formalus, nes ji vertina tik asignavimų valdytojų prašymus. Šiuo atveju prašyti turėjo parlamento valdyba.
„Valdyba, užuot išsprendusi šią problemą, nepriėmė jokio sprendimo – nei siūlė pataisyti Statutą, nei papildyti biudžetą. Ji žaidžia populistiškai arba neturi drąsos spręsti problemą”, – piktinosi Dagys.
Tarp susilaikiusiųjų per balsavimą buvęs Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas LŽ teigė, esą parlamento valdyba sutarusi, jog tokia pataisa gali palaukti iki kitų metų. „Ar kas dega? Iki šiol išgyvenome be trečio padėjėjo, pratrauksime ir dar pusmetį, – sakė jis. – O jei ir nutiktų taip, kaip nors išsisuksime”.
Be to, Juršėnas pabrėžė, kad rytoj per plenarinį posėdį bus toliau priimamas įstatymas, todėl bus galima grįžti prie parlamentarus jaudinančio klausimo.