Pirmą kartą atkurtos valstybės istorijoje moteris išrinkta vadovauti galingiausiai vykdomajai Lietuvos teismų institucijai – Teisėjų tarybai. Tačiau šviežias veidas nebūtinai žymi pradžią naujo etapo, kurio verkiant reikia, norint susigrąžinti Lietuvoje iki pamatų nusmukusį pasitikėjimą teismine valdžia ir teisingumu.
Šeštadienį, liepos 1 d., į pirmąjį posėdį susirinkusi 15 asmenų Teisėjų taryba vadove išsirinko Lietuvos apeliacinio teismo teisėją, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkę Laimą Garnelienę. Ją ir kitus tarybos narius prieš kelias dienas (birželio 28 d.) patvirtino Vilniuje įvykęs Visuotinis teisėjų susirinkimas – aukščiausia Lietuvos teismų savivaldos institucija.
Teisėjų taryba padeda formuoti šalies teisėjų korpusą, patardama prezidentui, ką skirti teisėjais ir ką iš pareigų atleisti. Tad būtina, kad taryba būtų skaidri ir nepriekaištinga. Deja, tikrovė yra kita: instituciją krečia skandalai.
Vėliausias buvo gegužės 10 d., kai patvirtintas toks nutarimas: „Teismų taryba konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog 2006 m. balandžio 6 d. vykusio Teismų tarybos narių ir Respublikos Prezidento susitikimo metu Respublikos Prezidentui buvo pateikta informacija, neatitinkanti tikrovės”.
Per susitikimą Prezidentūroje tarybos nariai teisėjai Virgilijus Valančius, Romanas Klišauskas ir Vygintas Višinskis bei teisingumo viceministras Gintaras Švedas prezidentui Valdui Adamkui tvirtino nematę Valstybės saugumo departamento pažymos apie (vėliau atsistatydinusį) Biržų teisėją Valentą Margevičių, kurio kandidatūrai jie pritarė, nežiūrint blogos reputacijos. Kaltę dėl tokio aplaidumo jie suvertė tuometiniam Teismų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Vytautui Greičiui.
Pastarasis – beje, vienintelis balsavęs prieš Margevičiaus kandidatūrą – tvirtino apie šio asmens biografiją pranešęs pernai birželį vykusiame Teismų tarybos posėdyje, dalyvaujant ir prezidento patarėjui Haroldui Šinkūnui. Greičiui pateikus minėto posėdžio garso įrašą, Šinkūnas ir Švedas atsistatydino, bet teisėjai Valančius, Klišauskas ir Višinskis liko eiti savo pareigas.
Dar daugiau. Dėl šio incidento kilus įtampai Teisėjų taryboje ir Greičiui atsistatydinus iš pareigų (jis pareiškė negalįs tarybai vadovauti, kol joje lieka minėti trys asmenys), Valančius buvo išrinktas tarybos pirmininku. O gegužės 10 d. nutarimas, matyt, buvo skirtas išplauti užsilikusią dėmę.
Deja, taryboje pritrūko balsų nutarimui patvirtinti ir, pirmininkaujančiam (Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkui) Vytui Miliui leidus, visi trys skandalo dalyviai patys nubalsavo už savo „nekaltumą”. Čia ir padaryta klaida, nes neapskaičiuota, kad toks elgesys šokiruos net nuo skandalų pavargusią Lietuvos visuomenę. Informavimo priemonių atstovai išnešiojo žinią, kad aukščiausioje Lietuvos teismų vykdomojoje institucijoje teisėjai patys save išteisina. Kitą tarybos posėdį pasitiko piketas, reikalaujantis, kad Valančius atsistatydintų. Tyrimo pareikalavo politikai, visuomeninių organizacijų atstovai. Nepatenkintų balsų pasigirdo ir tarp teisėjų.
Skandalas dar labiau sustiprino vaizdą, kad teisėjų korpuse veikia savos taisyklės, su kuriomis valstybė ir jos piliečiai verčiami taikstytis. Vieni tai vadina teisėjų klanu, kiti – nomenklatūra.
Susidariusi padėtis greičiausiai paaiškina, kodėl į Teisėjų tarybos pirmininkus nekandidatavo Valančius, o jo vieton atėjo Garnelienė. Pastaroji nėra naujokė: ji Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke paskirta 1999 metais. Beje, tame pačiame teisme, tik Civilinių bylų skyriaus pirmininku, tada dirbo Valančius, o abiejų viršininkas buvo Milius.
Gal praeities sąsajos paskatino žinisklaidos priemones pavadinti pirmininkę Valančiaus sąjungininke. Nepadėjo ir tai, kad šeštadienį, tuoj po rinkimų bendraudama su LNK televizija, Garnelienė paneigė, kad Teisėjų taryboje esama priešpriešų: „Nematau tų stovyklų. Gal jos labiau įsivaizduojamos.”
Pirmininkė savo nepriklausomumą galės parodyti pasirūpindama, kad būtų peržiūrėtas gegužės 10 d. nutarimas, surengdama tyrimą tiesai apie susitikimą Prezidentūroje nustatyti, neleisdama skandale dalyvavusiems asmenims už save balsuoti.
Tačiau jeigu naujoji pirmininkė ir nesiryžtų narplioti šio klausimo, jos laukia nelengvi uždaviniai. Per ateinantį posėdį liepos 10 d. ketinama apsvarstyti Piliečių santalkos kreipimąsi į Teisėjų tarybą ir prezidentą. Taip pasiūlė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Greičius.
Santalkos kreipimesi siūloma teismų veiklą skaidrinti, skelbiant „išsamią ir tikslią informaciją internete apie Teisėjų tarybos posėdžius ir juose priimtus sprendimus”, taip pat Lietuvos teisėjų biografijas ir žinias apie būsimą teisėjo paskyrimą, „sudarant galimybę piliečiams, turintiems negatyvios informacijos apie numatomą skirti asmenį, šią informaciją pateikti”. Santalka taip pat atkreipia dėmesį į teismų pirmininkų rotacijos problemas: kai kurie teisėjai ten pat vadovauja nuo Lietuvos okupacijos laikų, prieš Gorbačiovui ateinant į valdžią. Taip pat klausiama, kodėl „Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas, kurio kadencija baigėsi prieš metus, eina savo pareigas ir vykdo teisingumą.”
Kaip Teisėjų taryba pasielgs su Piliečių santalkos dokumentu priklausys nuo Garnelienės. Lietuvos žmonėms tai padės spręsti ko galima tikėtis iš naujosios pirmininkės.
* Autorius, Piliečių santalkos Tarybos narys, šiame rašinyje reiškia savo asmeninę nuomonę.