Prezidentė tikisi atgauti KGB archyvus

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga jau antrą kartą atmetė parlamentarų norą paviešinti šalyje likusią sovietinio LSSR KGB medžiagą. Vadinamųjų KGB maišų turinį parlamentarai planavo pradėti viešinti nuo šių metų lapkričio pirmos dienos. Tačiau šalies vadovė, vengdama konfrontacijos, nutarė įstatymo projekto nepasirašyti ir grąžinti atgal į Seimą. Pirmą kartą KGB maišus parlamentarai panoro „atrišti” 2004 metų gegužės mėnesį.

Savo sprendimą Vykė-Freiberga motyvuoja galimybe ateityje atgauti 1991 metais slaptai išvežtus LSSR KGB archyvus. „Tikiuosi, jog kada nors šie dokumentai bus prieinami”, – Latvijos nacionalinio radijo laidoje pareiškė Latvijos prezidentė. Tuo atveju, jeigu Latvija turėtų trūkstamus dokumentus, atsivertų galimybė detaliau įvertinti kiekvieno su KGB bendradarbiavusio asmens faktą. Pasekti Slovakijos pavyzdžiu ir paviešinti tikrus KGB agentų sąrašus. Pasak šalies vadovės, susipažinimas su išvežtais KGB dokumentais Latvijai būtų labai naudingas, nes „istoriją būtina išsiaiškinti”.

Tačiau KGB kartotekos paviešinimo priešininkai įsitikinę, jog dokumentuose yra ir pavardės asmenų, kurie niekada neturėjo jokio ryšio su KGB struktūromis. Sovietinės specialiosios tarnybos tik domėjosi jais ir mėgino užverbuoti. Anot jų, kartotekoje yra ir tų asmenų pavardės, kurie, priešingai, kovojo su organizuotu nusikalstamumu ir nebuvo įsivėlę į sovietmečio ideologinius žaidimus.

Po 1991 metų rugpjūčio pučo KGB institucija buvo likviduota, o KGB archyvų dokumentai, kurių nespėjo išgabenti į Rusijos Federaciją, liko Latvijos žinioje. Tai KGB agentūros kartoteka. Joje yra informacija apie 4840 asmenis: agentus, rezidentus, konspiracinių ir susitikimų butų laikytojus. Iš jų beveik 4500 buvo aktyvūs KGB darbuotojai. Be kartotekos, Latvijoje liko kitų svarbių slaptosios tarnybos dokumentų. 13 tomų iš KGB tinklo išbrauktų agentų ir rezidentų archyvo bei darbo bylų registras apima laiko tarpą nuo 1976 iki 1987 metų. Šiuose dokumentuose yra informacijos apie 530 asmenis. Kita ne mažiau svarbi dokumentacija – LSSR KGB kontržvalgybos elektroninė duomenų bazė „Delta Latvia”. Į Rusijos Federaciją neišvežti 53 tomai KGB agentūros nuo 1953 iki 1987 metų registracijos žurnalų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.