Bučinių liga. Lūpų pūslelinė

Lūpų, arba paprastoji, pūslelinė – virusinė odos ir gleivinių liga, nepaisanti sezono – ji gali pričiupti bet kuriuo metų laiku.

Turbūt su žiburiu tektų ieškoti žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų patyręs skambiai pavadinto Herpes simplex viruso (sutrumpintai – HSV) sukeltų nemalonių perštinčių pūslelių apie lūpas. Net jei to jums pavyko išvengti, visai tikėtina, jog vieną rytą, žvelgdami į veidrodį, nemaloniai nustebsite: „Kas ČIA dabar???” Mat, statistikos duomenimis, net apie 80 proc. žmonių – minėtojo viruso nešiotojai.

Taip yra dėl to, kad virusą pasigauti labai lengva. Užtenka meiliai pakštelėti užsikrėtusiajam į lūpas (kai ant jų yra pūslelių). Ne veltui herpetinė infekcija nuo seno ir žinoma kaip „bučinių liga”. Įmanoma užsikrėsti ir ragaujant maisto nuo ką tik naudotos šakutės ar gurkšnojant iš to paties puodelio, bet tai pasitaiko rečiau, nes virusas mažai atsparus aplinkos veiksniams ir greitai žūva.

Iš pat pradžių dažnai nė neįtariame, kad mūsų organizme jau šeimininkauja įsibrovėliai, nes ligos inkubacinis periodas trunka 2–20 dienų ir tuo metu jokių simptomų nebūna. Tačiau, imuninei sistemai pradėjus kovoti su siautėjančiu virusu, netrukus atsiranda bendrų negalavimų: padidėja artimiausi pažeidimo vietai limfmazgiai. Ant paraudusio, patinusio ir perštinčio pagrindo dar išdygsta ir grupelė smulkių, skaidraus skysčio pripildytų pūslelių aplink lūpas, rečiau – apie burną, nosį ar akis.

Pirminė infekcija (Herpes simplex primaria) trunka 2–3 savaites. Per tą laiką paprastai visiškai pasveikstama, ir ligą primena tik pažeidimo vietoje likusi pigmentinė dėmelė. Kartais nelieka nė menkiausio ženklo.

Kodėl susergame dar ir dar kartą?

Kad ir kaip akylai „organizmo sargybiniai” gintųsi, visų virusų nugalėti nepajėgia, ir dalis jų saugiai įsitaiso nugaros smegenų nerviniuose mazguose – ganglijuose ar galviniuose nervuose. Čia jie lyg slėptuvėje tūno visą likusį žmogaus gyvenimą, laukdami, kada vėl galės pasireikšti. Dažnai pakanka kiek stipriau persišaldyti, prastai maitintis, patirti stiprų fizinį, emocinį stresą ar odos traumą, ir virusas atkunta.

Visa laimė, kad sergant pakartotinai ligos eiga būna leng-vesnė.

Įdomiausia, kad daugeliui žmonių virusą pažadina net vasaros maudynės ar pasilepinimas saulės spinduliais. Vadinasi, organizmą turėtume stiprinti tiek spaudžiant žiemos šaltukams, tiek ir atšilus orams, kad imuninė sistema būtų nuolat pasirengusi gintis. Labai svarbu taisyklingai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti tiesioginių saulės spindulių, vartoti mažiau alkoholio bei kofeino.

Kad virusas netriumfuotų

Apie Herpes simplex galima rasti net istorijoje. Pasirodo, žmonės nuo jo kenčia jau tūkstančius metų. Yra žinoma, kad virusas vargino dar Elados karvedžius, Egipto faraonus, narsiuosius Romos gladiatorius.

Nors daug vandens nutekėjo, panacėja vis dar neatrasta. Nėra vaistų, kurie visiškai nugalėtų virusą. Laimei, šiandieniniai medikamentai gali veiksmingai apriboti infekcijos plitimą ir sutrumpinti ligos trukmę.

Svarbiausia – kuo skubiau pra­dė­ti gydyti. Vos pajutus odos niežėjimą, perštėjimą ar pastebėjus paraudimą, tikslinga tepti antivirusiniu tepalu, pavyzdžiui, acikloviru ar geliu nuo lūpų pūslelinės karbenoksolonu (Carbosan). Carbosan veikia daugelį virusų, veiksmingai gydo ir palengvina nemalonius pojūčius, mažina odos šlapiavimą, slopina uždegimą, skatina lūpų ir burnos žaizdelių gijimą.

Jei forma sunkesnė ar infekcija kartojasi dažnai, reikėtų vartoti geriamųjų antivirusinių vaistų – acikloviro ar valacikloviro. Tačiau jų turi skirti gydytojas.

Taip pat būtina pažeistas odos vietas laikyti sausai ir švariai, kad neprisidėtų bakterinė infekcija, kuriai įveikti prireiks papildomai gydyti antibiotikais.

Neretai pūslelėms ant lūpos atsiradus, numojame ranka ir laukiame, kol praeis savaime. Neteisingas požiūris! Retai, tačiau vis dėlto pasitaiko rimtų komplikacijų, ypač žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs. Infekcija gali išplisti, pažeisdama didelius odos plotus, o kartais net vidaus organus. Tad neleiskime virusui karaliauti panosėje.