Vakar „Panevėžio rytui” pavyko sužinoti, kad net per 200 „Ekrano” darbuotojų gaudavo kone milžiniškus atlyginimus, palyginti su paprastų darbininkų algomis.
Paprastų darbininkų atlyginimų vidurkis geriausiais kineskopų gamybos milžinės laikais buvo tik apie 1500 litų neatskaičius mokesčių. Į rankas žmonės gaudavo tik šiek tiek daugiau nei tūkstantį litų.
Tuo tarpu net 5-iems procentams bankrutavusios gamyklos darbuotojų buvo mokama 10 ir daugiau tūkstančių litų mėnesinis atlyginimas.
„Ekrano” vadovų algos buvo apskritai nesuvokiamo dydžio. Neoficialių šaltinių duomenimis, gamyklos generalinis direktorius Eimutis Žvybas su visais priedais gaudavo mažiausiai 120 tūkstančių litų per mėnesį. Jo pavardė jau ne pirmi metai puikuojasi didžiausių šalies milijonierių sąraše.
Kompensacijos – ir vadovams
Vakar į miesto tarybą skaityti pranešimo apie padėtį „Ekrane” buvo pakviestas šios bankrutuojančios gamyklos administratorius Gintaras Gelčys.
Administratorius politikams užsiminė, kad bus stengtasi išmokėti visas bankroto atveju priklausančias išmokas visiems darbuotojams, tačiau tie, kurie gaudavo didesnius atlyginimus, galbūt nukentės.
„Panevėžio rytas” tiesiai paklausė G.Gelčio, ar ir gamyklos generalinis direktorius bei kiti vadovai gaus dešimttūkstantines išmokų sumas.
Administratorius atsakė, kad viskas bus vykdoma pagal įstatymus. Išeitinės kompensacijos vadovaujančiam personalui nepriklauso, na o atostoginiai bei neišmokėti atlyginimai bus kompensuoti nustatyta tvarka.
Švelniai tariant, nustebino
„Ar jūsų nešokiravo gamyklos vadovų atlyginimų dydžiai? – klausė korespondentė.
„Taip, mane nustebino atlyginimų dydžiai, bet ne tik vadovų. Daugelio ir paprastų darbuotojų, pavyzdžiui, personalo, kompiuterininkų, algos mane nustebino”, – atsakė G.Gelčys.
Administratorius nesutiko pasakyti, kiek konkrečiai uždirbdavo generalinis direktorius, nes esą į svetimą kišenę jis negalįs lįsti. Tačiau pranešė, kad iš maždaug 4 tūkst. darbuotojų net 5 procentai, tai yra apie 200 žmonių, gaudavo algos 10 ir daugiau tūkstančių litų.
Pastaruosius mėnesius „Ekrano” darbuotojai nuolat gyveno nežinioje.
Jie skundėsi, kad gamyklos vadovai kone slapstosi – E.Žvybas atvyksta savo naujuoju automobiliu į darbą, po to vėl greitosiomis neria į jį ir išlekia, o atstovė ryšiams su visuomene Angelija Zokaitienė atrėždavo, kad jos įgaliojimai pasibaigę.
Į „Panevėžio ryto” klausimą, ar ekraniečiai nesiveržia pas jį informacijos ir paguodos, G.Gelčys atsakė, kad tikrai labai daug skambina.
„Aš tam ir esu, kad jiems į visus klausimus atsakyčiau. Yra prašančiųjų kompensacijos artimųjų mirties atveju, bet tokiems turiu atsakyti neigiamai”, – aiškino administratorius.
Nuo šiandien – atleidimai
G.Gelčys miesto tarybos tribūnoje kalbėjo itin trumpai. Pasakė, kad jau šiandien bus pradėti atleisti darbuotojai. Iš viso šiandien turėtų būti atsi- sveikinta su 700 darbuotojų, o rytoj – su 600 darbuotojų.
Iki liepos 1 dienos bus atleista per 3 tūkstančius žmonių. Liepos 4 dieną planuojamas Garantinio fondo tarybos posėdis. Labai svarbus jo sprendimas dėl pinigų skyrimo išeitinėms kompensacijoms. Manoma, kad fondas neprieštaraus, kad tam būtų skirta 4,5 mln. litų.
„Turime užtikrinti elektros ir vandens tiekimą įmonėms, kurios priklauso nuo „Ekrano”. Toliau periminėjam turtą, o kaip bus toliau – pamatysim”, – taip lakoniškai baigė trumpą kalbą G.Gelčys.
Investuotojų – nė vieno
Tarybos nariai turėjo nedaug klausimų pranešėjui.
Juliui Beinortui knietėjo sužinoti, kada įvyks kreditorių susirinkimas ir ar yra kokių siūlymų dėl „Ekrano” pirkimo ar nuomojimo dabar, kol dar galima nesunkiai atnaujinti gamybą.
Į tai G.Gelčys atsakė, kad kreditorių susirinkimas turėtų įvykti rugsėjo pradžioje. O gamyba esą ir taip jau sustabdyta, tad jai atnaujinti reikėtų labai daug lėšų.
„Šiandien svarstysime, kiek pinigų tam reikia. Pasiūlymų dėl veiklos yra įvairių, bet konkrečių investuotojų, kurie galėtų skirti lėšų gamybai atnaujinti neturime, o kreditoriai, kaip žinote, nesutinka finansuoti”, – sakė G.Gelčys.
Į Ingridos Čirvinskaitės klausimą apie garantijas darbuotojams atgauti jiems priklausančius pinigus administratorius atsakė, kad mažesnį atlyginimą gavę darbuotojai turėtų atgauti visus pinigus, o tie, kurių atlyginimai buvo didesni, – neaišku.
„Apie spalį sulauksime pinigų. Maždaug pusė žmonių atgaus viską, o kita pusė – tie, kurių atlyginimai buvo didesni, turės palaukti, kol bus parduota daugiau turto”, – aiškino administratorius.
Europos Komisija dar tyli
Vytautą Steponą Buterlevičių domino antidempingo ieškiniai Europos Komisijai.
Jam buvo atsakyta, kad Europos Komisija išvadų dėl to dar nėra parašiusi – sprendimo priėmimas nukeltas rudeniui.
Į politiko klausimą apie likusią neparduotą produkciją G.Gelčys irgi atsakė trumpai, bet konkrečiai. Sandėlyje, pasak administratoriaus, dar yra 206 tūkstančiai kineskopų. Tačiau juos parduoti teks nuostolingai – pagal rinkos kainą, o ji kur kas mažesnė negu gamybos sąnaudos.
Nebaigtų gaminių guli už 14 milijonų litų.
Bet jiems pabaigti reikėtų papildomai 10 mln. litų.
Planas ryškiai išbraukytas
Dar prieš pakviečiant į tribūną G.Gelčį meras Vitas Matuzas pranešė politikams nekokią naujieną.
Tas planas, kuris buvo siūlomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl „Ekrano” darbuotojų socialinių problemų sprendimo, faktiškai žlugo.
„Tas planas ryškiai išbraukytas ir pakeistas. Likę tik aštuoni punktai – tie, kurie mažiausiai reikalauja lėšų”, – skundėsi miesto vadovas.
Nors meras priminė, kad kol kas nepatvirtintas kitas planas, kurį kuruoja Ūkio ministerija, tačiau, anot jo, „bus analogiška procedūra, matyt”.
Liko abstraktūs žodžiai
„Panevėžio rytui” savivaldybės atstovai pateikė ir savivaldybės teiktus plano projektus, ir tą variantą, kaip jie atrodo po ministerijos tvirtinimo. Iš tiesų siūlyti variantai nuo patvirtintojo skiriasi kaip diena nuo nakties.
Jokių skaičių patvirtintame plane nebeliko. Savivaldybė kol kas negaus beveik 4 mln. litų nebegaunamoms pajamoms kompensuoti ir vienkartinėms pašalpoms gamyklos darbuotojams išmokėti.
Nebekalbama ir apie logistikos bei pramonės parko steigimą, mokslo ir technologijų parko steigimą bei prašomas lėšas šiems projektams.
Socialinių reikalų ir darbo ministerija apsiribojo abstrakčiais, atsakomybės nereikalaujančiais pažadais: „išanalizuoti”, „remti”, „įvertinti”, „pagreitinti”, „padaryti analizę”, „nustatyti lėšų poreikį”.
Taip pat buvo nutarta teikti informaciją darbuotojams apie įsidarbinimo galimybes, psichologinę pagalbą, parengti ir įgyvendinti profesinio konsultavimo, karjeros planavimo programą.