„Narkomanija plinta, nes vartojantieji nežino, kur gauti pagalbą, reabilitacijos paslaugos yra brangios, gydytis trukdo priklausomų asmenų įskaita, Klaipėdoje jie neturi kur tarpusavy bendrauti”, – savo požiūrį „Vakarų ekspresui” išdėstė klaipėdietės anonimės motinos, besisielojančios dėl savo vaikų likimo.
Žada informuoti
„Nors prevencijai valstybė ir savivaldybės skiria daug pinigų, šie naudojami netinkamai, – mano pašnekovės. – Iš jų galima būtų kompensuoti narkotikų testus, iškabinti gatvėje plakatus, kurie keistų visuomenės požiūrį į narkotikų vartotoją, skelbtų apie jiems ir jų tėvams teikiamą pagalbą”.
Pernai Klaipėdos priklausomybės ligų centro (PLC) apskrityje atliktas medicininių paslaugų prieinamumo tyrimas parodė, kad informacijos, kur kreiptis dėl priklausomybių problemos, nuo ko pradėti, tikrai labai trūksta, – patvirtino Klaipėdos PLC vyriausiasis gydytojas Linas Slušnys. Nepaisant šio informacijos bado, centras po organizuotų paskaitų ir lankstinukų išplatinimo sulaukiąs vis daugiau pacientų.
„Prevencijai ir socialiniam marketingui valstybė ir savivaldybės tikrai mažai duoda lėšų”, – pritarė L. Slušnys.
Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Rožė Perminienė dienraštį informavo, jog šiais metais ilgalaikei Klaipėdos miesto narkomanijos, ŽIV/AIDS prevencijos programai iš Savivaldybės biudžeto skirta 160 tūkst. litų. Dalis jų atiduota Narkotikų kontrolės komisijos veiklai, kuri šiemet numačiusi išleisti informacinius plakatus, bukletus ugdymo įstaigoms bei tėveliams. Juose būsianti pateikta informacija apie visas Klaipėdoje narkomanijos prevencijos ar vartojančiųjų gydymo srityje dirbančias įstaigas, kad pedagogai ir tėvai žinotų, kur atsitikus bėdai reikia kreiptis žinių ar pagalbos.
Įskaita trukdo gydytis
Pašnekovių nuomone, narkotikų vartotojai PLC nenori gydytis vien todėl, kad pagal Lietuvos Respublikos Narkologinės priežiūros įstatymą įrašomi į įskaitą. Esantiesiems įskaitoje neduodama teisė įgyti šaunamąjį ginklą, vairuoti automobilį, dirbti tam tikrus didesnio pavojingumo darbus.
Lietuvos teisės aktų nustatyta, jog iš šios įskaitos priklausomi nuo alkoholio išbraukiami po trejų metų remisijos, priklausomi nuo narkotikų – po penkerių metų.
Visgi ir PLC vyriausiasis gydytojas pastebėjo, jog įskaitos egzistavimas trukdo gauti pagalbą. „Atėjęs gydytis pacientas, perspėtas apie galimas problemas, dažnai to gydymo atsisako. Čia kaip lazda su dviem galais – šaunamuoju ginklu be jokių problemų kartais naudojasi nesigydantys, tačiau dažnai apsvaigę žmonės. Ar ne geriau, jei jie gydytųsi?” – klausė L. Slušnys.
Kad narkologinių ligonių gydymą stabdo egzistuojanti įskaita, parodė ir nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi”atliktas tyrimas. „Žinant priešišką ir nepalankią visuomenės nuomonę narkotikų vartotojo atžvilgiu, net ir sveikstantis narkotikų vartotojas yra stigmatizuojamas ir diskriminuojamas. Kadangi dabartinė sveikatos priežiūros sistema negali užtikrinti konfidencialumo ir anonimiškumo, kreiptis pagalbos narkotikų avrtotojui nenuadinga ne tik dėl pragmatinių, bet ir dėl emocinių priežasčių – baimės būti stigmatizuotu ir diskriminuojamu”, – sakoma koalicijos pranešime.
Reikia patalpų
Anonimių motinų pastebėjimu, narkotikų vartotojai uostamiestyje neturi erdvės, kurioje galėtų sustikti, pasikalbėti, kur kartu gautų ir socialinę ar psichologinę paramą. Jų manymu, dėl to dauguma jų ramsto KPLC laiptinės sienas. „Ar centras negali skirti tam kambariuką, kuriame sėdėtų ir socialinis darbuotojas?”- klausė jos.
„Šią problemą esu nurodęs apskrities administracijai, Narkotikų kontrolės departamentui. Žinau, kad laiptinėje būriuojasi metadono programos dalyviai, žinau, kad ten ne šventi dalykai dedasi, ten prekiaujama narkotikais, ten susileidžiama dozė. Jei būtų įrengta salė jiems, – vadinasi tam, kad jie galėtų leistis oficialiai”, – ironizavo L. Slušnys. Tačiau gydytojas pažadėjo: jei bus duota lėšų, narkotikų vartotojų savitarpio pagalbos grupei salė būtų įrengta greitai. Kita vertus, turėtų būti apmokėtas ir papildomas specialistų darbas.
Kol to nėra, tokios grupės galėtų susirasti patalpas pačios, veikti autonomiškai, kaip kai kurie anoniminių alkoholikų klubai.
Beje, koalicijos „Galiu gyventi” organizuotoje diskusijoje Savivaldybės Sveikatos skyriaus vadovė Janina Asadauskienė sakė, jog jei savitarpio grupės būtų įteisintos, patalpos jiems būtų suteiktos.
Reabilitacijos ne visi nori
Pašnekovių manymu, pradėję vartoti narkotikus nepilnamečiai turi turėti galimybę nemokamai gydytis pasirinktoje reabilitacijos įstaigoje. Jos priekaištavo, esą Savivaldybė per mažai išperka reabilitacijos vietų ir sudariusi sutartį tik su viena reabilitacijos įstaiga.
„Reabilitacija – ne panacėja, – sakė L. Slušnys. – Be to, ne visi jos pageidauja. Kai kurios šeimos narkomaną tiesiog išgrūda į reabilitaciją. Jo motyvacija gydytis lygi nuliui, jis tik laukia reabilitacijos pabaigos, kad vėl galėtų gauti tų „malonumų”. Tėvų lūkesčiai, kad reabilitacija padės, kartais nepamatuoti.”
Vyriausiojo gydytojo pateiktais duomenimis, gydytis nori tik 10 proc. sergančiųjų priklausomybe, tokie esą tarptautiniai duomenys. O problemų – kalnai.
Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė informavo, jog Savivaldybės lėšomis yra galimybė per mėnesį apmokėti reabilitacijos paslaugas net apie 10 priklausomybe sergančių asmenų.
Nuo 2004 metų rudens, kada sudaryta sutartis su labdaros fondo AGAPAO socialinės ir psichologinės reabilitacijos centru Šiaulių rajone, Savivaldybė apmokėjo 30 reabilitacijos vietų, šiais metais – keturias. Pasak Socialinės paramos skyriaus specialistės Sonatos Jakienės, nėra atsisakyta skirti nemokamos reabilitacijos nė vienam žmogui, sąmoningai apsisprendusiam reabilituotis. „Poreikis patenkinamas 100 procentų”, – tvirtino ji.