Daugelio žmonių nežavi naujų daugiabučių gyvenamųjų namų kokybė, todėl specialistai pataria butus pirkti atsargiau
Statybų bendrovių paliktas brokas matuojamas ne tik nenumatytomis išlaidomis, bet ir bemiegėmis naktimis. Tačiau specialistai įžvelgia ir užsakovų neapdairumą ir sako, kad jų taupumas ne visada pasitvirtina. Kasmet Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba gauna apie du šimtus skundų, susijusių su įvairiais statybų defektais.
Moterį vedžiojo už nosies
Statybininkų paliktas brokas kartais varo į neviltį užsakovus. Kaunietė Adelė Irena Ivoškienė tikina per statybininkus susirgusi išsėtine skleroze. „Epizodiškai svaigsta galva, pablogėjo regėjimas, pasidariau dirgli, kankina nemiga”, – sakė moteris. Ji tikino iš A.Girnienės firmos „Dolosita” negalinti atgauti 29 tūkst. litų.
Dar praėjusių metų kovo mėnesį ji pasirašė privataus namo apšiltinimo sutartį, bet 22,4 tūkst. litų kainavusių paslaugų kokybė buvo tokia bloga, kad A.I.Ivoškienė pareikalavo visus darbus atlikti iš naujo. „Darbams baigiantis, jau buvo aišku, kad jie atlikti netinkamai”, – sakė A.I.Ivoškienė. Birželį tai konstatavo ir statinio ekspertizę atlikę ekspertai. „Dolosita” įsipareigojo iš naujo namą apšiltinti iki 2005-ųjų spalio vidurio. „Bet įmonės darbininkai iki to laiko nė nepasirodė”, – kalbėjo A.I.Ivoškienė.
Neįpareigojo net taikos sutartis
Papildoma ekspertizė parodė pablogėjusią namo būklę. Teismas buvo palankus gyventojai. „Dolosita” pasirašė taikos sutartį ir įsipareigojo moteriai sumokėti 29 tūkst. litų kompensaciją.
Deja, šiuos pinigus įmonė vengė sumokėti, todėl „Dolositos” vadovų turtui liepos mėnesį yra paskelbtos varžytinės. „Nesitikiu, kad atgausiu pinigus, bet žmonėms bus pamokanti mano istorija”, – sakė A.I.Ivoškienė. Ji teigė, kad „Dolositos” direktorius Sigitas Girnys net neatsiliepia į jos skambučius.
„Kauno dienai” S.Girnys vakar aiškino, esą šią savaitę užsakovei bus grąžinti pinigai. „Negalėjome išimti pinigų iš apyvartos, o paskolos paėmimas iš banko šiek tiek užtruko”, – teisinosi S.Girnys. „Visi pinigai jai tikrai bus sugrąžinti”, – pakartojo jis.
Įtarimą keliantys projektai
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas neneigia, kad statytojai palieka broką, bet yra įmonių, kurios stengiasi defektus ištaisyti. „Nesu matęs nė vieno skundo, kuris būtų pasiekęs asociaciją, nors apie juos kalbame gana dažnai, – kalbėjo A.Šeštakauskas. – Jei sutartyse aiškiai įvardijamas užsakovas ir rangovas, ten kokybė turėtų būti nebloga”.
Tiesa, jam nerimą kelia tai, kad objektai pastatomi per itin trumpą laiką, todėl juose gali būti nemažai broko. „Pavyzdžiui, „Mega” buvo pastatyta per 9 mėnesius, nors tokį terminą laikyčiau tam tikru nukrypimu nuo optimalaus statybos pradžios ir pabaigos laiko”, – sakė A.Šeštakauskas. Jo nuomone, nėra gerai, kai statybų organizacija kartu yra ir statybų užsakovė, ir statytoja, nes tokiu atveju sudėtinga kontroliuoti darbų kokybę.
Tuo tarpu gyventojams specialistai pataria labiau pasitikėti žinomomis bendrovėmis. Paprastai pasitikėjimo nekelia trumpalaikiai projektai, kai įsteigiama įmonė 1-2 namų statybai.
Įstatymas palankus vartotojams
„YIT Kausta” administracijos direktorius Rimas Jakucevičius abejoja, ar Lietuvoje yra statybų bendrovė, kuri gali garantuoti, kad atidavus pastatą eksploatacijai, po kelerių metų neišlįs koks nors statybų brokas. „Bet klausimą reikia kelti kitaip: ar įmonė įsipareigoja broką ištaisyti?” – sakė R.Jakucevičius.
Jo teigimu, Statybos įstatymas labai aiškiai apibrėžia garantijas, kurios turi būti suteiktos vartotojui. „Bendrovė turi garantuoti broko taisymą 5 metus, – sakė R.Jakucevičius. – Paslėptoms konstrukcijoms suteikiama 10 metų garantija, o tyčia paslėptiems defektams – 20 metų garantija”. Tyčia paslėptu defektu laikomas, pavyzdžiui, įtrūkusios plokštės sumontavimas. Tai reiškia, kad matydami įtrūkimą, statybininkai plokštę užglaistė, tačiau per 20 metų laikotarpį plokštei neatlaikius apkrovos, vartotojas turi teisę pareikalauti jos pakeitimo.
Skundų apstu
Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai (NVTAT) nekokybiškomis statybininkų paslaugomis per metus skundžiamasi maždaug 200 kartų. Šiemet per pirmą ketvirtį taryba išnagrinėjo per 1600 skundų, iš jų 91 skundas buvo susijęs su netinkama rangovų darbų kokybe.
„Skaundai dėl statybų sudaro maždaug 5-7 proc. visų gautųjų”, – sakė Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Vitas Jonas Ūsas.
Į NVTAT Kauno skyrių 2005 m. kreipėsi 24 kauniečiai, skundęsi nekokybiškais statybų darbais. „Vartotojai vis dažniau ieško teisybės, nes vien per pirmą šių metų ketvirtį gavome 19 nusiskundimų”, – sakė skyriaus vedėja Vida Packočinienė.
Skundai paprastai perduodami Aplinkos ministerijai pavaldžiai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai. Pasak šio inspekcijos viršininkės Gražinos Lygnugarienės, dėl nekokybiškų statybų šiemet buvo atliekama 10 tyrimų. „Tokių atvejų nėra daug, nes dažniau skundus tiria Nacionalinė vartotojų teisių gynimo taryba, kurioje yra ir mūsų atstovas”, – sakė G.Lygnugarienė.
Gali būti atimtas statybos atestatas
Pasak G.Lygnugarienės, statybininkų darbu nepatenkintas vartotojas pirmiausia turėtų pareikalauti rangovo ištaisyti klaidas. Priešingu atveju siūlo iš karto kreiptis į inspekciją.
„Bendrovė gali netekti net statybos atestato”, – sakė G.Lygnugarienė.
2002-2005 m. Statybos produkcijos sertifikavimo centro speciali komisija panaikino 18 statybos leidimų. Iš jų tik vienu atveju atestatas, uždraudžiantis statybos darbus, panaikintas dėl statybos broko. Individualioms įmonėms atestatai nereikalingi.
G.Lygnugarienė akcentavo, kad skundus gauna ir prie apskričių administracijų veikiantys Teritorijų planavimo bei statybos valstybinės priežiūros skyriai. Tiesa, bent jau Kauno apskrityje skundų statistika yra sunkiai įtikima.
„2005-2006 m. negavome nė vieno nusiskundimo”, – sakė skyriaus vedėjas Jonas Antanas Drižnius. – Matyt, pagerėjo paslaugų ir statybos medžiagų kokybė”.
Taupydami daugiau išlaidauja
Komentuodamas kaunietės namo šiltinimo istoriją, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas A.Šeštakauskas siūlo gyventojams būti atidesniems. „Žmonės neretai dalį pinigų, ypač nedidelėms įmonėlėms, sumoka oficialiai, o likusią sumą atiduoda į rankas, bet toks taupumas yra rizikingas”, – įspėjo jis.
Panašiai pasielgė ir A.I.Ivoškienė, kuri „Dolositai” už paslaugas oficialiai apmokėjo tik 12,4 tūkst. litų, o likusią sumą atidavė be jokio kvito. Šiuo atveju įmonė gali gintis, kad gavo ne visus pinigus iš užsakovo.
Taupumo nepateisina ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Kauno skyriaus vadovė V.Packočinienė. „Bandydami sutaupyti žmonės pasitiki neaiškiomis įmonėmis ir patys sutinka, kad namas būtų statomas iš pigesnių statybinių medžiagų”, – sakė ji.
Tačiau kokybės problemų turi ir naujų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai. „Žinote, kartoninės sienos ir man nepatinka, bet juk vartotojai mato, ką perka, – sakė Lietuvos statybininkų lyderis A.Šeštakauskas. – Todėl, nepasitarus su statybų specialistu, o juo labiau nedalyvaujant teisininkui, siūlyčiau sutarties nepasirašyti”.