Murkiančias „gydytojas” susargdina dėmesio stoka

Bene prieštaringiausiai vertinamas gyvūnas – katė – žmonijos istorijoje žinomas nuo Egipto laikų.

Vieni kates keikia ir jų prisibijo, kiti murkles myli ir vertina jų grakštumą, švelnumą bei sugebėjimus raminti ir net gydyti.

Deja, neretai kačių šeimininkai neranda laiko skirti daugiau dėmesio katei tikėdamiesi, kad gyvūną užtenka tik pašerti. Dėl peršėrimo ir neturėjimo ką veikti katės ne tik nutunka, bet ir suserga įvairiomis ligomis.

Šventi gyvūnai

Per visą žmonijos istoriją katės vertintos itin skirtingai, tačiau abejingų joms nebuvo.

Senovės egiptiečiai kates laikė šventais gyvūnais, o jas nuskriaudusiems žmonėms skirdavo žiaurias bausmes. Katę užmušęs žmogus netgi galėjo būti pasmerktas myriop.

Vėlesniais laikais skirtingos kultūros kates vertino labai prieštaringai. Vienose šalyse jos buvo gerbiamos, globojamos ar net garbinamos, kitose laikomos šėtono pasiuntiniais.

Jūrininkų draugės

Iki šių dienų išlikę įvairiausių prietarų, susijusių su katėmis. Pavyzdžiui, tikima, kad jei juoda katė perbėgo kelią, reikia laukti bėdos, o norint jos išvengti siūloma nusispjauti per petį tris kartus.

Katės vadintos ir ištikimomis jūreivių bendražygėmis. Iki šiol išlikę pasakojimų, kad kadaise jūreiviai į ilgas keliones, be įvairiausių būtinų daiktų, pasiimdavę ir kačių. Šios ne tik apsaugodavusios jų maisto atsargas nuo laivuose knibždėjusių žiurkių, bet ir tapdavusios jūreivių draugėmis, padėdavo įveikti psichologinę įtampą, atsiradusią ilgam palikus namus. Katės lydėdavo jūreivius krante, gyvendavo jų stovyklose, o neretai ir pasilikdavo svečiuose kraštuose.

Katės gydo

Šiandien katės susilaukia taip pat skirtingų vertinimų: simpatijų ir antipatijų. Kačių augintojai gėrisi šių gyvūnų prieraišumu, tyliu murkimu, švelniu kailiu ir tikina turintys pačias ištikimiausias drauges.

Bet vienatvę ir liūdesį nugenančios katės reikalauja daug dėmesio, švelnumo ir priežiūros. Be to, katės pasižymi stipriu individualumu: eina, kur nori, veikia, ką nori. Tačiau vėliau jos sugrįžta ir vėl glaustosi aplink kojas.

Katės vadinamos ir namų gydytojomis. Jos labai jaučia savo šeimininkų nuotaiką ir geriau, nei jie patys žino savo globėjų negalavimus.

Pajutusios, kad prastai jaučiatės, katės įsitaiso ant skaudamos kūno vietos ir murkdamos nesitraukia nė per žingsnį. Vyresnio amžiaus žmonės pastebėjo, kad tokios „gydytojos” jei ne išgydo, tai pašildo skaudamus kojų sąnarius, sušvelnina vienatvę ir atitolina kartkartėmis aplankantį liūdesį. Šie gyvūnai draugiški ir mylintys. Neretai jie iš laukų parneštu grobiu – sumedžiotu paukšteliu ar pele – bando pasidalinti su savo šeimininku, tačiau ne visada sulaukia padėkos.

Vietoj dėmesio – maistas

Gyvenančių mieste gyvūnų laisvė apribojama kur kas labiau nei kaime.

Kačių šeimininkai mieste tampa atsakingi už šių gyvūnų gerovę – priežiūrą, maistą ir net judėjimo laisvę.

Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirbančių žmonių katės dienų dienas karaliauja namuose vienos. Iš ryto gavusios dubenėlį mėgstamo ėdesio per dieną jos turi daugybę valandų netrikdomo poilsio, o vakare iš nuvargusių šeimininkų vietoje laukto dėmesio gauna dar vieną porciją kačių maisto ir prašymą nesipainioti po kojomis.

Žmonės tikisi, kad ėdesys katėms atstos ir dėmesį, ir žaidimus, ir bendravimą. Todėl jie net nepaiso kačių šėrimo normų, rūpinasi tik, kad dubenėlis niekada neištuštėtų.

Kai naminės katės taip prižiūrimos, nereikėtų stebėtis, kad dauguma jų kenčia dėl antsvorio. Tarp gyvūnų mylėtojų vyrauja nuostata, kad kačių antsvoris susijęs su žmonių antsvorio didėjimu. Šio reiškinio priežastis labai paprasta – per daug maisto ir per mažai sporto. Pradėjusias tukti kates patariama šerti liesa vištiena, kepenėlėmis, žuvimi ir sugalvoti kuo daugiau atrakcijų, kad jos judėtų.

Nukenčia inkstai

Patogus ir nerūpestingas šiandieninių kačių gyvenimas nepalyginamas su tuo, kurį gyveno laukiniai jų protėviai, turėdavę nuolat rūpintis grobiu. Dabar pailgėjo kačių gyvenimo trukmė. Jos gyvena net iki dvidešimties metų, tačiau jų senatvę, priešingai nei anksčiau, temdo prasta sveikata.

Naminėms katėms vis labiau būdingos inkstų ligos, kurias sukelia aktyvumo trūkumas, per daug ankstyva sterilizacija ir įvairūs genetiniai faktoriai.

Norintiems, kad katinėlis neturėtų virškinimo problemų, veterinarai rekomenduoja pasirūpinti angliavandenių ir ląstelienos pusiausvyra jo maiste.

Sveikam gyvūno kailiui itin svarbios riebiosios rūgštys, gyvuliniai baltymai.

Nereikėtų kačių lepinti saldumynais. Padauginę šokolado ar kitų saldėsių, gyvūnai gali ne juokais susirgti.