Į užsienį kardiologas išvyko dėl nepagarbos gydytojo profesijai ir nepakenčiamų darbo sąlygų
Nepagarba gydytojo profesijai ir nepakenčiamos darbo sąlygos – tai priežastys, dėl kurių gydytojas kardiologas Audrius Šimaitis paliko Lietuvą ir su šeima išvyko į Didžiąją Britaniją. „Tikrai išvažiavau ne vien dėl geresnės algos. Pritrūko kantrybės laukti teigiamų permainų ir spartesnių reformų Lietuvos medicinos sistemoje”, – tikina A.Šimaitis.
Neskuba sudeginti tiltų
Lietuvis jau metus dirba Karališkojoje Kornvalio ligoninėje, kuri pagal teikiamas paslaugas prilygsta universitetinei ligoninei. Gyvena nedideliame Pietvakarių Anglijos miestelyje Trure, kurortinėje šalies vietovėje, kokia laikoma Kornvalio grafystė. Kartu su juo – ir šeima: žmona Rasa bei dešimtmetis sūnus Joris.
Vyresnysis sūnus studentas Aistis liko Lietuvoje, nes reikia baigti informatikos studijas. Kol kas Šimaičiai viskuo patenkinti ir į gimtinę grįžti neketina. Tačiau ir šaknų svečioje šalyje giliau įleisti neskuba.
Pašnekovas neigia mitą, kad Anglijoje gydytojai uždirba tiek daug, kad per metus kitus gali sutaupyti pinigų namui, automobiliui ar net užsidirbti pensiją. Aišku, algos čia geros, nepalyginsi su Lietuvos. Bet ir pragyvenimas brangus. Kornvalis laikomas poilsine zona, tad kainos čia tokios kaip Londone.
„Varžyti savęs neprisieina, nuomojame namą, nes paskaičiavome, kad tai geriau apsimoka, nei imti paskolą ir įsigyti savo, juolab nesame apsisprendę šioje šalyje likti visam laikui. Sūnų leidžiame į valstybinę mokyklą, nes privati per brangi, reikėtų per metus mokėti apie 50 tūkst. litų. Taigi viskam užtenka: ir turiningam laisvalaikiui, ir pramogoms, ir juodai dienai atsidedame, bet tikrai saujomis pinigų nežarstome”, – pasakoja A.Šimaitis.
Kita vertus, ir gimtinėje labai skursti neteko, gydytojas ne tik dirbo ligoninėje, bet dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje, dirbo mokslinį darbą. „Todėl tikrai esu ne iš tų, kurie išvyko vien dėl pinigų”, – patikina.
Svečioje šalyje mediko gerovės pagrindas – ne vien didelis atlyginimas (specialistas konsultantas per metus uždirba nuo 100 tūkst. svarų), bet ir geros darbo sąlygos bei socialinės garantijos.
Kyšių iš pacientų imti neprisieina. Toks dalykas čia neegzistuoja. Prieš pradėdamas dirbti kartu su kontraktu gydytojas turi pasirašyti ligoninės etikos kodeksą iš 7 puslapių. Jame nurodyta, kad gali iš ligonio paimti šokoladuką, gėlių, lipduką ar tušinuką, o kitos dovanos griežtai draudžiamos.
„Apskritai atsidėkoti dovanomis neįprasta. Aukščiausia įvertinimo forma – paciento padėkos laiškas. Jei ligonis labai nori atsidėkoti, išrašo čekį ir jis patenka į vieną ligoninės fondų. Mūsų kardiologijos skyrius tokį turi. Už šias lėšas perkama įranga, kiti reikalingi darbui dalykai”, – sako pašnekovas.
Socialinės garantijos visai šeimai
Didžiojoje Britanijoje specialistams konsultantams (tai pati aukščiausia gydytojų kategorija), o šias pareigas eina ir A.Šimaitis, sudarytos fantastiškos sąlygos. Jie turi savo specialistų komandą, kurioje yra dar trys žemesnio rango gydytojai – specialistas, rezidentas ir jaunesnysis rezidentas.
„Visi jie griežtai pasiskirstę darbais. Specialistas konsultantas tik kartą per savaitę vizituoja savo ligonius. Kasdien tai daro rezidentai, o į mane kreipiasi tik iškilus nenumatytoms problemoms. Jie rašo ir vaistų receptus, neįtikėtina, bet man per metus tik kelis kartus teko tai daryti, tvarko dokumentaciją”, – pasakoja pašnekovas.
Iš 38-ių savaitinių darbo valandų specialistui konsultantui 6-ios skiriamos dokumentacijai tvarkyti, 8 – savarankiškoms studijoms, tobulinimuisi.
„Šiandien aš kaip tik dėl to esu namie, nors dabar antradienis. Ryte palydėjau sūnų į mokyklą, skaičiau profesinę literatūrą, po to sėdau prie interneto, peržvelgiau naujienas, gal po pietų trumpam nuvažiuosiu į ligoninę popierių susitvarkyti”, – negali atsidžiaugti gydytojas, pagaliau pasijutęs vertinamas, laikomas žmogumi, o ne darbiniu arkliu.
Jis net nenori prisiminti Lietuvos medicinai atiduoto dešimtmečio, kai teko katorgiškai dirbti, nes ligoninėje ne vien gydė ligonius, bet užėmė ir vadovaujamąjį postą, dirbo mokslinį darbą, dalyvavo tarptautiniuose projektuose.
Anglijos nacionalinė sveikatos sistema (NHS) garsėja ypač geromis socialinėmis garantijomis. „Ne tik mano, bet ir visos šeimos sveikata visiškai apdrausta darbdavio lėšomis. Veikia speciali pensijos kaupimo sistema, kurioje dalyvauju. Dalį įmokų kaupiu pats, kitas moka ligoninė. Išeinant į pensiją gauni tokio dydžio vienkartinę išmoką, kad gali nusipirkti namą, o paskui dar mokama pensija. Jei dirbdamas NHS sistemoje mirčiau, didžiąją dalį mano garantijų paveldėtų šeima, be to, jie gautų išmokas: žmona – visą gyvenimą, vaikai – iki pilnametystės”, – vardija A.Šimaitis.
Tokios sąlygos leidžia jam jaustis visiškai ramiam dėl ateities, nesirūpinti dėl rytojaus. Kad ir kas nutiktų – ar susirgtų, ar kokia nelaimė, – žino, kad artimiausi žmonės neliktų be paramos ir pragyvenimo šaltinio.
Nesijaučia prašalaičiais
Lengviausiai ir greičiausiai Anglijoje adaptavosi sūnus Joris. Neblogai anglų kalbos pramokęs dar gyvendamas Lietuvoje, jis greitai susidraugavo su bendraklasiais, mokytojais. „Nors pradinė mokykla, kurią jis lanko, valstybinė, mokymo lygis neblogas, mokiniams organizuojama daug visokių laisvalaikio užsiėmimų”, – džiaugiasi A.Šimaitis.
Neseniai Joris šventė savo gimtadienį. Teko iš anksto gerai išstudijuoti britų įpročius ir tradicijas šioje srityje. Pasirodo, kad ten įprasta viską labai kruopščiai ir iš anksto suplanuoti. Dar prieš dvi savaites reikia išsiuntinėti kvietimus į šventę, pranešti, kur ji vyks, kelintą valandą prasidės ir pasibaigs. Po to atgal atsiunčia kvietimo šaknelę, kurioje nurodyta, kas dalyvaus. Jorio gimtadienį Šimaičiai organizavo boulingo klube, visi tėvai ten suvežė vaikus, o paskui nurodytu laiku pasiėmė.
Audriaus žmona Rasa, turinti informacinių technologijų specialistės išsilavinimą, kol kas nedirba, tvarkosi namuose, lanko kursus. Pinigų užtenka, todėl skubėti dirbti nėra reikalo.
A.Šimaičiui ir jo šeimai neteko patirti, kad britai būtų šalti su kitataučiais, neįsileistų jų į savo tarpą, nebendrautų su kaimynais, gyventų užsidarę ir domėtųsi tik savais reikalais. „Kaimynai visuomet maloniai pasisveikina, pasikalbame susitikę. Neseniai viena kaimynė žmoną pakvietė kavos. Tai jau reiškia draugystės pripažinimą, nes Anglijoje neįprasta šiaip sau einant pro šalį, be išankstinio pakvietimo, užbėgti minutėlei kitai”, – pasakoja lietuvis.
Jam su šeima yra tekę svečiuotis ir savo kolegų gydytojų namuose, su jais taip pat užsimezgė ne vien dalykiniai darbiniai, bet ir draugiški santykiai. Vis dėlto britai daug santūresni, nei lietuviai, jie nelinkę dažnai kviestis kitų į namus.
Lietuvių nei savame, nei aplinkiniuose miesteliuose Šimaičiams neteko sutikti. Mat šioje Anglijos dalyje nėra daug pramonės, ji skirta poilsiui, todėl nemažas nedarbas. Anksčiau daugelis vietinių gyventojų dirbo geležies kasyklose, bet jos seniai uždarytos.
„Bendravimo netrūksta darbe, o laisvalaikiu visa šeima randame kuo užsiimti. Aplinkui nuostabi gamta, už 10 kilometrų – Atlanto vandenynas, puikūs paplūdimiai, mėgstame vandens sportą. Atsivežiau banglentę (prie šio sporto įpratau anksčiau pusmetį dirbdamas Australijoje). Kelis kartus per savaitę žiemos metu lankomės baseine”, – apie laisvalaikį pasakoja Audrius.
Lietuvių šeima nesižavi angliška virtuve. Ji nepasižymi sveikumu: maistas riebus, daug angliavandenių, mėgstamos picos, sumuštiniai, kitas greitas maistas, miltiniai patiekalai – pavyzdžiui, pyragai su riebiais mėsos įdarais, geriama kokakola. Šimaičiai patys gaminasi maistą, perka tik produktus. Jie labiausiai pasigenda varškės, tikros grietinės ir paprastos sūdytos silkės.
Domisi, kas vyksta gimtinėje
A.Šimaitis išsitaria, kad nors ir toli nuo namų dabar yra, nors sekasi gerai, vis tiek jam rūpi, kas Lietuvoje vyksta. Jis domisi, kas darosi mūsų sveikatos priežiūros sistemoje, ar juda iš mirties taško svarbiausių problemų sprendimas.
„Manau, kad patirtis, įgyta kitoje šalyje, dirbant kitokioje sveikatos priežiūros sistemoje, pravers ateityje. Tikiu, kad situacijai pasikeitus į gerąją pusę daugelis išvykusių į kitas šalis dirbti medikų sugrįš į Lietuvą ir aktyviai dalyvaus reformose”, – svarsto gydytojas.
Jis tikina neidealizuojąs Didžiosios Britanijos sveikatos priežiūros sistemos, nes ji nėra be trūkumų. Galbūt lietuviams būtų naudinga žinoti, kad ir ten netrūksta biurokratijos, egzistuoja didelės eilės.
Dar ne taip seniai kai kurių specialistų konsultacijos, diagnostinių tyrimų planiniams ligoniams tekdavo laukti net kelerius metus. Dabar vyriausybė iškėlė nacionalinei sveikatos priežiūros sistemai (NHS) uždavinį šį laikotarpį sutrumpinti iki trijų mėnesių – pusmečio.
„Kai dirbau Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, ilgiau kaip tris mėnesius ligoniams tikrai nereikėdavo laukti”, – prisimena gydytojas.
Tačiau Anglijoje ligoniams prieinamos pačios moderniausios technologijos, nes jos labai greitai įdiegiamos, nedelsiant užregistruojami naujausi vaistai, teikiamų paslaugų kokybė yra aukšta, o pagalba labai kvalifikuota. Ir visa tai yra nacionalinėje arba, kaip mes suprantame, valstybinėje sistemoje.
Pasak A.Šimaičio, tik labai nedidelė britų dalis naudojasi privačios medicinos paslaugomis, nes jos nepaprastai brangios, todėl nuomonė, kad NHS skirta tik vargšams ir vyresniojo amžiaus žmonėms, nepagrįsta. Kornvalio ligoninė, aptarnaujanti apie 400 tūkst. gyventojų, gydo pačių įvairiausių socialinių sluoksnių atstovus.