Paskraidyti Lietuvos padangėje sumanę kauniečiai brolis ir sesuo atsidūrė Baltarusijos areštinėje.
Ultralengvasis lėktuvas CS-TW mokomojo skrydžio iš Kauno Aleksoto aerodromo išskrido užvakar apie 18 valandą.
Prie vairalazdės sėdėjo 30 metų kaunietis Tadas Blaževičius.
Numatytas skrydžio maršrutas buvo Kaunas-Trakai-Kernavė-Kaunas.
Kaune grįžtančių oreivių laukęs Daliaus Liekio pilotų mokyklos „Alfa” instruktorius Antanas Marčiukaitis smarkiai nustebo gavęs T.Blaževičiaus žinutę telefonu.
„Turbūt pasiklydau ir atsidūriau Baltarusijoje, nes aplink daug naikintuvų”, – tokį tekstą savo mobiliojo telefono ekrane perskaitė A.Marčiukaitis.
Nupūtė stiprus vėjas
Instruktorius pasiteiravo, ar jo mokinys nesuklydo, tačiau netrukus gavo patvirtinimą.
Po kiek laiko T.Blaževičiaus telefonas jau buvo išjungtas.
A.Marčiukaitis mano, kad pilotas nuo kurso nukrypo jau pirmojo skrydžio etapo metu. Praskridus Elektrėnus, netrukus turėjo pasirodyti Trakai.
Lėktuve nebuvo palydovinės navigacijos įrangos, todėl T.Blaževičius vis dar tikėjosi išvysti senąją Lietuvos sostinę.
Tačiau tuo metu lėktuvas jau buvo smarkiai nukrypęs nuo kurso – artėjo prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
Skrydžio metu į kairįjį lėktuvo šoną pūtė stiprus, maždaug 25-30 kilometrų per valandą vėjas, kuris nubloškė nuo pasirinkto maršruto.
Vokietijos bendrovėje „Flight Design” gaminami lėktuvai CS-TW pasiekia 220 kilometrų per valandą greitį. Skrendant tokiu greičiu labai lengva prarasti orientaciją.
Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas mano, kad lietuviai Baltarusijos sieną kirto maždaug ties Eišiškių gyvenviete.
Pilotų mokyklos vadovas D.Liekis svarstė, kad galėjo sugesti lėktuve įrengtas kompasas, bet A.Šumskas tokią versiją atmeta.
Jo nuomone, paprasti kompasai negali sugesti.
Lietuvos radarai neužfiksavo
Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Artūras Leita vakar teigė, kad T.Blaževičiaus skrydžio neužfiksavo oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radarai, nes lėktuvas skrido mažame aukštyje.
A.Šumskas sakė, jog pilotas įvykdė įsakymo nuostatas ir informavo apie savo skrydį: „Tik pakilęs pilotas susisiekė su Kauno valdymo centru, vėliau, praskridęs Elektrėnus, informavo centrą Vilniuje”.
Po praėjusią žiemą įvykusio incidento, kai dėl pilotų mėgėjų skrydžių virš Pociūnų aerodromo į orą buvo pakelti NATO sąjungininkų naikintuvai, CAA paskelbė įsakymą, numatantį individualių pilotų arba skrydžių vadovų pareigą informuoti skrydžių valdymo centrus apie planuojamus skrydžius.
Jeigu lėktuvuose nėra radijo ryšio arba radiolokacinių atsakiklių, apie skrydį privaloma pranešti karinių oro pajėgų budėtojams.
A.Šumsko teigimu, T.Blaževičius minėtas procedūras atliko, tačiau kyla nemažai abejonių dėl jo veiksmų pasiklydus: „Antradienį 18 val. 34 min. jis buvo ties Elektrėnais, o 19 val. 20 min. jau užfiksuotas sienos kirtimas.
Tiesioginis atstumas tarp šių taškų 75 km, o laiko skirtumas – 46 minutės.
Ką jis veikė, kai prarado orientaciją? Kodėl radijo ryšiu nepranešė skrydžių valdymo centrui, kuris būtų leidęs jam pakilti į didesnį aukštį ir ten jis būtų pastebėtas radarų?”
Pakilo kariškių naikintuvas
Baltarusijos civilinės aviacijos darbuotojai A.Šumskui pasakojo, kad tuo metu netoli Lietuvos sienos treniravosi du baltarusių karinių pajėgų pilotai.
Kaimyninės šalies priešlėktuvinės gynybos budėtojai 19 val. 16 min. užfiksavo sienos pažeidėją ir įsitikino, kad mažas lėktuvas nekelia grėsmės.
Tuomet naikintuvų pilotams esą buvo nurodyta pasitraukti ir negąsdinti pasiklydusių oreivių. Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė, kad, užfiksavus pažeidėją, į orą pakilo kariškių lėktuvas.
Rusijos žiniasklaidos žiniomis, iš Lietuvos atklydusį orlaivį nutupdė lėktuvas Su-25.
Brolis ir sesuo nutūpė Lydos 206-osios šturmo aviacijos bazės teritorijoje. Netrukus jie buvo sulaikyti ir perduoti Lydos pasienio komendantūrai.
„Pasiklydusiems lietuviams labai pasisekė, kad jų kelyje pasitaikė Lydos aerodromas.
Pasibaigus degalams, incidento baigtis galėjo būti tragiška”, – sakė A.Šumskas.
Mokėsi aviacijos institute
T.Blaževičius yra baigęs keturis kursus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aviacijos institute, mokslo metais skraidė 70 valandų.
Vyriškis turėjo piloto mėgėjo licenciją, tačiau ji jau seniai negalioja. Šįmet jis pradėjo mokytis skraidyti ultralengvaisiais lėktuvais.
A.Šumskas mano, kad T.Blaževičius neturėjo teisės skristi su keleiviu. Visas aplinkybes CAA atstovai aptars su itin patyrusiu pilotu A.Marčiukaičiu.
Paprašė šiltų drabužių
Vakar rytą į Lydą išvyko Lietuvos ambasados Baltarusijoje konsulas Marijus Nemanis.
Jam su lietuviais pavyko pasikalbėti tik apie 13 valandą. Anksčiau konsulas incidentą aptarė su Lydos 206-osios šturmo aviacijos bazės bei Lydos pasienio komendantūros vadovais.
Ambasados Baltarusijoje trečioji sekretorė Kristina Pakonytė pranešė, kad sulaikytieji jaučiasi gerai, tačiau naktį sušalo vėsioje patalpoje.
Lietuviai Baltarusijoje atsidūrė be dokumentų. Vakar kauniečių artimieji konsului M.Nemaniui perdavė pasus ir šiltų drabužių.
Aviacijos specialistai juokavo, kad lietuviai pasirinko labai nepalankią šalį. Jeigu jie būtų nuklydę į Lenkiją, turbūt tą pačią dieną būtų grįžę namo.
Spręs pasieniečių būrio vadas
Lietuvos mėgėjiškos aviacijos lėktuvo pilotas ir keleivė tikriausiai bus patraukti administracinėn atsakomybėn.
Tai vakar pareiškė Baltarusijos Lydos pasienio būrio vado pavaduotojas Igoris Voitechovičius.
Dėl oro erdvės pažeidimo iškelta administracinė byla.
Anot I.Voitechovičiaus, sprendimą dėl administracinio pažeidimo priims pasieniečių būrio vadas. Vakar jis buvo išvykęs į Minską.